Ji sako, kad jie visad palaiko kontaktą per kariškių antžeminę radarų stotį. Naujausias kontaktas įvyko Himalajuose ir Ladake. Jie nori, kad indai sužinotų daugiamatės visatos dėsnius ir tvarką.

Indija planuoja paleisti automatinį zondą į Mėnulį, o vėliau kitą į Marsą. Indijos Kosmoso tyrimų organizacija (SRO) pateikia, ir kas leidžiama, ir kas ne.

Praeitą savaitę neseniai į pensiją išėjusį Indijos oro pajėgų (IAF) komandorą paprašė trumpai pasisakyti jo jauniausio sūnaus klasėje Bangalore. Spėkite, kokią jis pasirinko temą? Taip, teisingai. Tai buvo apie pažangią NSO nusileidimo bazę Ladake. Jis pradėjo pasakymu, kad vystosi nauja technologija ir erdvėje daromi nauji patobulinimai. Mokiniai pradėjo klausinėti apie tų technologijų įvairius aspektus ir iš kur atsiranda toji technologija. Tada jis pradėjo gyvai pasakoti apie nusileidimo bazę.

Supamą dviejų aukščiausių pasaulyje kalnagūbrių, Himalajų ir Karakoramų, sritį kerta dar du – Ladako ir Lanskaro. Vietiniai gyventojai gyvena aukštumose nuo 2750 m (9000 pėdų) Kargile iki 7672 m (25170 pėdų) Saser Kangri Karakoramuose. Vasarą temperatūra retai pasiekia 27 o C, o žiemą net Lehe ji nukrenta iki –20 o C.

Anot aukštesniojo laipsnio karininko Tsering Spalzang, Lehe, Ladako srityje, vyksta paranormalūs reiškiniai, apie kuriuos žino Indijos armija. Tai zonos, kurias Indijos armija ir oro pajėgos blokuoja saugumo sumetimais. Ladako slėnis Indijos vyriausybės yra gerai saugomas. Tai "ypatinga sritis" ir niekam neleidžiama patekti nei iš Indijos, nei iš Kinijos pusės.

Pagal kai kuriuos šaltinius Niu Delyje, NSO turėjo kontaktų su aukštais Indijos pareigūnais. Vyriausybė iš pradžių susimėtė, nežinoma, kaip reaguoti. Vėliau reikalai ėjo sklandžiai ir atrodo, kad visi supranta, kad nežemiečiai yra draugiški.

"UFO Roundup" korespondentas Indijoje Krišnari Bai Dharapumanda pranešė: "Bandau sužinoti daugiau apie keistą nutikimą, įvykusį Džošimate. Tai miestelis, esantis už 30 km (18 mylių) į pietus nuo Badrinato, piligrimystės vietos, šventos indų rišiams (šventiesiems). Šeimyna tvarkė automobilio variklį nuosavose remonto dirbtuvėlėse. Jie turėjo mažą, baterijomis maitinamą kinų gamybos juodai balto vaizdo televizorių. Signalo priėmimas yra labai prastas tame kalnų rajone. Net su didele antena lieka daug trukdžių. Staiga, iš teliko pasigirdo keistai cypiantis garsas. Kai jie pažvelgė, ekrane pamatė nepaprastai švarų vaizdai – ir dar spalvotą! Ekrane rodė jauną kinietę, vilkinčią baltą palaidinukę. Ji buvo su ilgais lygiais juodais plaukais, perskirtais per vidurį ir karčiukais priekyje, vos liečiančiais antakius. Jos akys buvo kaip migdolo, o skruostikauliai išsikišę. Ji kažką pasakė keista kalba. Tada padarė pauzę ir prabilo kita kalba. Vėl padarė pauzę ir prabilo dar kita kalba. Tai padarė dar kartą, ir tada dirbtuvėlės darbininkai atpažino ketvirtąją kalbą kaip uighurų.

Tada pasirodė patanas (vyras iš šiaurės Pakistano). Jo veidas buvo apvalainas ir jis buvo su mažais ūsiukais. Apsirengęs buvo labai keistai, tarsi šarvais iš plokštelių, o ant smailo šalmo buvo užsidėjęs pugare (turbaną). Jis irgi prakalbo nežinoma kalba, padarė pauzę ir vėl prabilo urdų kalba, kurią, aišku, dirbtuvėlėje visi suprato.

Jis pasakė, kad jis ir kinietė yra nežemiečių emisarai. Jis pasakė, kad ateiviai nenori padaryti žalos ir imasi saugoti Ladako slėnį. Jis patarė žmonėms gyventi savo gyvenimą ir užtikrino, kad jie neturės problemų dėl NSO. Spalvotas vaizdas išnyko ir ekraną vėl užliejo traškantis mirgėjimas.