|
NSO ankstyvieji tyrinėjimai
Skaitykite ir apie tikėtinai pirmąjį "indų" termino (skraidančių lėkščių) panaudojimą NSO įvardinti >>>>
1979 m. lapkričio mėn. Valensijoje nutūpė ispanų lėktuvas su 119 keleivių. Reuter
pranešimu, lėktuvo pilotas pareiškė, kad priežastis buvo NSO pasirodymas. Jo žodžiais,
NSO, skleidę du ryškiai raudonus spindulius, apie ąį min. sekė lėktuvą. Bandydamas
atsiplėšti nuo įkyrių persekiotojų, pilotas nusileido žemiau, tačiau NSO "kabojo" ant uodegos.
Patikrinti liudijimo nepavyko, nes NSO pradingo, kai tik į orą pakilo ispanų naikintuvai.
Jie skraido jau senokai
1942 m. rugpjūčio 29 d. Kolumbe, JAV Misisipės valstijoje, Oro pajėgų stebėjimo bokšto
operatorius stebėjo dviejų apvalių rausvokų objektų, kurį laiką pakibusių virš lauko, skrydį.
1942 m. vasario 25 d. į dangų virš Los-Andželo buvo iššauta 1430 sviedinių. Tikslas:
neatpažinti lėktuvai, ne tik galintys skristi "labai lėtai", bet ir buvę nepažeidžiami zenitinei
artilerijai. JAV prezidentui buvo pateiktas toks memorandumas:
1942 m. vasario 26 d. Memorandumas Prezidentui
Žemiau pateikiama informacija, kurią gavome iš štabo apie oro pavojų Los-Andžele,
paskelbtą vakar ryte. Pagal šiuo metu turimus duomenis: 1. JAV armijai nepriklausantys
arba jūrų laivyno neatpažinti objektai, matyt, buvo virš Los-Andželo ir buvo apšaudyti 37
brigados SA (AA) tarp 3:12 ir 4:15. Padaliniai iššovė 1430 sviedinius; 2. Tame dalyvavo apie
15 lėktuvų, skridusių, pagal oficialius duomenis, skirtingais greičiais nuo "labai lėtai" iki 360
km/val. nuo 9000 iki 18 000 tūkst. pėdų aukštyje; 3. Nebuvo numesta nė viena bomba; 4.
Tarp mūsų karių nuostolių nepatirta; 5. Nebuvo numuštas nė vienas lėktuvas; 6. Nebuvo
pakilęs nė vienas JAV kariuomenės ar jūrų laivyno lėktuvas. Tyrimas tęsiamas.
Būtų teisinga padaryti išvadą apie lėktuvų, jei tai buvo jie, priklausymą prekiniam oro
laivynui ir jų panaudojimą siekiant sukelti neramumus, išaiškinti priešlėktuvinės gynybos
vietas ir sulėtinti gamybą dėl maskuotės. Šią išvadą patvirtina skirtingi aparatų greičiai ir
numestų bombų nebuvimas.
Parašas: MARŠALAS. Išslaptinta 1974 m. rugsėjo 4 d.
Vėliau pranešimų apie objektus gausėjo. Žvalgyba suprato, kad negali būti ir kalbos apie
kažkokius nepažeidžiamus prekybinius lėktuvus. Tad, įvertinant karinę situaciją, padaryta
išvada, kad tai superslaptas vokiečių ginklas, kaip rašoma ir 1944 m. gruodžio 14 d. "New
York Times" straipsnyje. Išsakomi spėjimai, kad stebėti rutuliai valdomi per atstumą ir renka
informaciją.
Tai neramino JAV oro pajėgų vadovybę, kuri 1947 m. pareikalavo, kad Oro pajėgų
Materialinio-techninio aprūpinimo valdybos vadas generolas-leitenantas Natanas F.
Tuainingas išsakytų savo nuomonę šiuo klausimu. 1947 m. rugsėjo 23 d. Natanas atsakė
tokiu laišku: "1. AC/AS užklausimu pranešame apie valdybos nuomonę klausimu, liečiančiu
vadinamuosius "skraidančius diskus". ... Šis požiūris susiformavo susitikus Aviacijos
technologinio instituto ir žvalgybos T-2 biuro atstovų, mechanikos skyriaus vado ir žmonių
pagamintų lėktuvų bei variklių tyrimų T-3 skyriaus laboratorijų atstovų susitikime.
Šio įvykio nebuvo galima priskirti haliucinacijoms. 1948 m. grupė "Ženklas" parengė
ataskaitą "Padėties įvertinimas", kurioje daroma išvada, kad NSO nėra tarybiniais lėktuvais,
kaip manyta iš pradžių, o yra nežemiškos kilmės. Pentagonas atmetė šią išvadą, o grupė
netrukus buvo paleista. Tačiau pranešimai apie NSO tebeplaukė ir projektas buvo
pervardintas į "Pagieža", projektą "Mirgėjimas", naują projektą "Lokys" ir pagaliau
"Mėlynąją knygą", gyvavusį iki 1969 m.
Kurį laiką projektui "Mėlynoji knyga" vadovavo kapitonas Rapeltas, kurio knygoje
"Ataskaita apie NSO" (1956) pasakoja apie medžiagos atranką, kurios metu visi pranešimai
apie nusileidimus nedelsiant buvo metami į šiukšlių krepšį. 1953 m. sausio mėn. Rapeltas
parengė ataskaitą, kurioje iš 4400 atvejų (1947-52), analizei atrinkta tik 1593. 26,9% atvejų
liko neišaiškinti, tačiau padaryta išvada, kad visi NSO atvejai gali būti paaiškinami
žemiškomis priežastimis ir nėra reikalo pasinaudoti ateivių "paslaugomis".
1964 m. "Mėlynosios knygos" vadovu paskirtas majoras Kintanila, žinomas atkakliu faktų
neigimu. Projekto bendradarbiai iškėlė daugybę juoką keliančių aiškinimų, po kurių
atsidurdavo dar labiau supainiotose situacijose.
1966 m. kovo 20 d. 47 m. amžiaus sunkvežimio vairuotojas Frenkas Menorsas, gyvenęs
Mičigano pakraštyje, ore išvydo švytintį objektą, atliekantį keistus manevrus. Jis iškvietė
policiją ir su sūnumi pabandė prieiti arčiau prie tai besileidžiančio, tai vėl pakylančio objekto.
Iš maždaug 500 m atstumo jis matė, kad automobilio dydžio objektas yra piramidės formos.
NSO matė ir atvykę policininkai. Tą patį vakarą šerifo pavaduotojas ir policinkas, grįždami iš
pokalbio su Menosu, matė kupolo formos NSO. Tuo pat metu keistus NSO, primenančius
regbio kamuolius, matė ir 87 koledžo dėstytojai su mokiniais. Apie tai rašė laikraščiai.
Kovo 23 d. paaiškinimą pateikė "Mėlynosios knygos" konsultantas, Šiaurės vakarų
universiteto Astronomijos fakulteto dekanas Alenas Hainekas. Jo aiškinimai buvo juokingi:
čia buvo ir vaikų leidžiamos raketos, ir Mėnulis su Venera, ir, galiausiai, metano dujos, nes
NSO stebėti pelkėtoje vietovėje. "Balų dujų" paminėjimas tapo puikia prielaida jumoristams ir
karikatūristams. Vėliau Hainekas prisipažino, gavęs Oro pajėgų užduotį, surasti kokį nors
įvykio aiškinimą ir tai Haineką ne geriausiai apibūdino.
NSO pasirodo visur. Pavyzdžiui, 1978 m. virš Maskvos stebėta apie 120 neaiškių reiškinių.
Tiesa, reikia pastebėti, kad disko formos skraidantys aparatai nėra visiškas išmislas nuo
pat 1942 m. vokiečių Cimermano "skraidančio blyno" tokios formos aparatus kūrė daugelio
šalių inžinieriai.
"Vilniaus observatorija gavo apie 30 pranešimų iš įvairių
respublikos vietų, kuriuose nusakomi objektai, labai primenantys NSO, stebimus kitose
šalyse. Įdomiausias stebėjimas 1974 m. rugpjūčio 20 d. keliose vietose vienu metu:
Raseiniuose, Vilniuje ir Radviliškyje. Stebėjimai keliose vietose leido nustatyti numanomą
aukštį ir objekto dydį. Buvo nustatyta, kad 140 m trikampis objektas pusę dienos kabojo
šiauriau Raseinių maždaug 20 km aukštyje.
Iš naujesniųjų stebėjimų reiktų paminėti du. Šių metų balandžio 29-30 d. naktį virš
Rokiškio matėsi geltonas objektas, ryškumu primenantis Venerą. Jis judėjo zigzagais,
kartais piešdamas kilpas ir sustodamas. Gegužės 8-9 d. naktį Molėtuose matėsi, kaip
dangumi praskido po tris į liniją išsidėsčiusių objektų grupė. Toji grupė darė staigius
posūkius ir persigrupuodavo" 1966 m. spalio 7 d. Kolorado universitete pradeda veikti NSO tyrimų grupė, sudariusi sutartį
su JAV Oro pajėgomis: "Darbas vyks visiško tyrimų objektyvumo sąlygomis; tyrėjai, kiek
tai įmanoma, negali būti išankstinio nusistatymo NSO klausimu. Toks neutralumas būtinas,
kad tyrimas užtikrintų publikos, kongreso, vyriausybės ir mokslo pasaulio pasitikėjimą".
Grupės vadovu skirtas dr. Kondonas, iškart pareiškęs, kad "per maža šansų, kad tie
objektai egzistuoja... Mes daugiau tirsime tai, ką laikau gryna haliucinacija". Neatsiliko ir
grupės administratorius Robertas Lou, laikęs, kad liudijimuose bus rasta daugiau
informacijos apie pačius liudytojus, nei mokslo duomenų (Denver Post, 1966 m. spalio 9 d.).
Tačiau "triuką" atlikti nebuvo taip paprasta iš 1500 atvejų tyrimui atrinkus mažiau nei
100, jau ties Nr.č. teko daryti tokią išvada: "Čia, matyt, kalbama apie tikrą NSO". Dar
sudėtingesnis pasirodė atvejis Nr. 46 (Oregono valstija, Mak-Minvilis, 1950 m. gegužės 11
d.), kurį patvirtino dvi fotonuotraukos komisija priversta teigti: "Duotu atveju kalba eina
apie vieną tų retų NSO stebėjimų, kai visi nagrinėjami veiksniai (geometriniai, psichologiniai,
fizikiniai) patvirtina liudininkų parodymus, iš kurių seka, kad neįprastas metalinis disko
formos 10 m skersmens objektas praskrido dviejų liudininkų akivaizdoje".
Tačiau dar iki paskelbiant Kondono komisijos ataskaitą, Oro pajėgos 1968 m. gruodžio
16 d. paskelbė nutraukiančios NSO tyrinėjimus, atseit "Kolorado universiteto ataskaitos
išvadų pagrindu". Ataskaitas paskelbta 1969 m. sausio 1 d. Ataskaitos viršelį puošė
sufalsifikuota nuotrauka, - ir jau tai liudijo Kondono požiūrį į problemą.
Papildomai skaitykite:
|
Remiantis Tuainingo rekomendacijos, sukurta byla su grifu "Slapta" ir 1947 m. gruodžio 30
d. valstybės patarėjas gynybos reikalams Džeimsas D. Forestolas pasirašė įsaką apie NSO
tyrimų grupės sukūrimą suteikiant kodinį pavadinimą "Projektas Ženklas". Jau po mėnesio
grupei teko užsiimti tirti įvykį su tragiška pabaiga. 1948 m. sausio 7 d. maždaug 13:45
Kentukio valstijoje virš Medisonvilio buvo pastebėtas apvalus maždaug 70 m. skersmens
objektas, skridęs Fort Nokso, kur saugomos JAV aukso atsargos, kryptimi. Godmeno oro
bazės personalas jį galėjo stebėti tiek per žiūronus, tiek plika akimi. Tuo metu virš Fort
Nokso skridę trys naikintuvai F-51 gavo įsakymą perimti nežinomą objektą. Patruliams
vadovavęs kapitonas Tomas Mentelas 14:45 atsidūrė žemiau objekto. Jis pranešė: "Einu į
suartėjimą, kad geriau jį apžiūrėčiau. Orlaivis labai didelis ir atrodo kaip metalinis". 5000 m
aukštyje kiti du naikintuvai Mentelą pametė iš akių ir grįžo į Godmeną. 15:15 Mentelas
perdavė, kad jam nepavyksta priartėti, o nesant deguonies įrangos turi liautis persekioti
objektą 6000 m aukštyje.Tai buvo jo paskutinis pranešimas. Jau apie 16 val. ėmė rasti
naikintuvo nuolaužas, išmėtytas kelių kilometrų spinduliu.
