SOHO perduotuose vaizduose užfiksuotas keistas reiškinys, kurį galime priskirti ateivių veiklai. Tai milžiniško dydžio „Saulės kreiseriai“, pirmąkart pastebėti 1997.12.30. Iš pradžių buvo pamanyta, kad tai tėra fotografavimo defektas. Tačiau įsižiūrėjus į padidintą vaizdą pradedi manyti, kad netoli Saulės yra kažkokia dangiškoji „ameba“. 1998.01.14 nuotraukoje atrodo, tarsi kažkas šalia Saulės būtų surengęs fejerverką. Nuotraukos viršutiniame kairiajame kampe pastebimas šviesus mįslingas objektas. Horizontali linija ant jo rodo, kad tai masyvus daiktas.

SOHO perduotas nuotraukas galite peržiūrėti NASA svetainėje. Tačiau kas įdomiausia, kad NASA kai kurias nuotraukas, kuriose buvo pastebimi paslaptingi objektai, pašalino iš savo WWW svetainės archyvų. Įdomu kodėl? Pavyzdžiui, juose jau nėra 1999.02.09 nuotraukų.

Be „kreiserių“ yra ir kitų įdomių reiškinių. Štai „archangelas Gabrielius su trimitu“. Tačiau tai nėra tvirtas kūnas - ir kažin ar kas tvirtins, kad tai ir yra tikras angelas. Bet tai gali būti ženklas (kaip ir Dovydo žvaigždė), kurį kažkas siunčia mums...

Bet ką sako pati NASA? Ogi, kad tai maža kosmoso dulkės išmušta skylutė fotoaparato filtre. Kai pro ją patenka planetos (Marso, Veneros ar Jupiterio) šviesa, sukuriamas „miražas“. Tačiau kreiseriai juda greitai ir jų vieta nesutampa su planetų orbitomis (tai patvirtina ir „RedShift“ programos paskaičiavimai).

„Millenium Group“ sako, kad 1998-ųjų birželį į Saulę įsirėžusios 2 kometos sukūrė 2 naujas planetas. Tačiau „kreiseriai“ buvo pastebėti dar prieš tuos įvykius. Taip pat jokie kiti stebėjimai nepatvirtina naujų planetų buvimo faktų (nei stebint „iš erdvės“ nei iš Žemės). Nebent tos planetos nuolat slėptųsi anapus Saulės disko (tiek nuo SOHO, tiek nuo Žemės). Neįprastas elgesys planetoms?

Taip pat paslaptinga, kodėl SOHO kelis kartus buvo „nusmigęs“. Tai buvo atsitikę ir tą birželį - netrukus po to, kai kometos trenkėsi į Saulę. Tada SOHO tylėjo 90 dienų. Rudenį jis „atgijo“ ir vėl „smigo“ prieš pat Kalėdas. Atsigavęs sausio gale jis vėl nutilo vasario mėnesį - iškart, kai tik perdavė planetos dydžio objekto vaizdą (anapus Saulės).

Tai gali būti NSO bazė. Kaip mūsų svetainėje jau priimta - pasižiūrėkime ir į gilią senovę. Itihasas, Mahabharata ir Puranų tyrinėtojai susidūrę su skraidančiu Hiranyapura miestu. Jį regėjo Ardžuna, sumušęs Nivatakavacas, keliaudamas per dangaus sritis. Ardžuna lydėjo Matali deva, kuris apie miestą atsakė:

Gyveno kartą Daitya moteris vardu Puloma ir didysis asuras Kalaka, laikęsis nepaprastai asketiško gyvenimo tūkstantį dieviškųjų metų [tūkstantį metų engtas dievų]. Jų nusižeminimo [pažeminimo] pabaigoje gimė savaime-egzistuojantis dievas. Kaip malonę, jie pasirinko, kad jų palikuonis mažai kentės nuo Indros, Karalių valdovo ir bus nepažeidžiamas dievų, rakšų ir gyvačių. Tas nuostabus oro miestas pilnas gerų darbų, išpuoštas brangakmeniais ir neįveikiamas net nemirtingiesiems, yakšų ir ganharvų būriams, gyvatėms, asurams ir rakšams, išpildo visus troškimus ir norus, jame nėra liūdesio ir ligų. Jį Kalakiečiams sukūrė Brahma. Nemirtingieji aplenkia šį dangaus miestą, kuriame gyvena Puloma ir Kalaka asurai. Jis vadinamas Hiranyapur'u, aukso miestu.

Tad jame gyvenantys paulamiečiai ir kalakiečiai yra dviejų maištingų devų palikuonys, gyvatės, nagų rasė, kurios atstovai gali įgauti žmonių ar gyvačių formas. Savaime egzistuojantis dievas yra Brahma, visų gyvųjų būtybių kūrėjas. Jo kilmė trancendentinė, jis neturi tėvų. Nemirtingieji yra deva, nes gyvena milijonus metų. Bet, pagal Vedas, visos kūniškosios būtybės turi ribotą egzistavimo laiką, po kurio miršta.

Skraidantis miestas neįveikiamas net devams, bet pažeidžiamas žmogiškųjų būtybių. Ardžuna buvo pusiau deva, pusiau žmogus. Jo tėvas - Indra, o motina - Žemės moteris. Tad Ardžuna nusprendžia, kad jo misija yra užpulti Hiranyapurą.

Toliau štai kas nutiko:

Sumušti Daitya pasuko į miestą ir panaudoję Danava burtus, pakilo į dangų. Juos sustabdžiau juos galinga strėlių kruša ir užkirtau jiems kelią. Bet jiems duotos malonės dėka jie lengvai išlaikė dangiškąjį dieviškai tviskantį miestą, kuris galėjo persikelti beveik vien valios apraiška. Jis galėjo pasislėpti į požemius, iššauti aukštai į dangų, judėti dideliu greičiu ar pasinerti į vandenyną. Aš puoliau judrųjį miestą, sudariusį Amaravati, daugybe įvairių ginklų, galingesnių nei žmonių. Tada tiek Daitya, tiek miestą įveikiau begale strėlių, kurias išleido dieviškieji ginklai. Perverti mano išleistų geležinių kiaurai veriančių strėlių, asurų miestas krito į Žemę, o viešpatie. Asurai nukauti mano žaibo greičiu sviestų iečių, gulėjo aplink. O viešpatie nepaklusnus Laikui, Matali nusileido lyg galva priekin krisdamas ant Žemės kaip mūsų dieviškai tviskančiu vežimu.
(daugiau žr. Nežemiški senosios Indijos personažai)

Tad mūšis prasidėjo kažkurioje planetoje (galbūt, Žemėje). Stipriai atakuojami Ardžunos, daitėjai atsitraukė į savo miestą. Pabrėžtina, kad šis galėjo persikelti po žeme ir po vandeniu, kaip skirti oru bei kosmose. Nemažai liudijimų apie NSO nusileidimus ir pakilimus iš vandens, o kai kurie - su dingimu po žeme, kaip Betty Andreasson apie Phoenix požemiuose, o Filiberto Cardenas buvęs paimtas į povandeninę bazę. Skaidančias bazes indiškuose šaltiniuose aprašo ir Richard Thompson'as (Sadaputa Dasa) knygoje „Svetimųjų atpažinimas“.

Tokie miestai yra Saulės kreiseriai, kaip ir greičiausiai skriejanti Barnardo žvaigždė (Gyvatnešio žvaigždyne)...

Pastaba: „Bhagavat Purane“ aprašomas vizitas iš „žemiškųjų planetų“ (daugiskaitoje). Žemė nusakoma žodžiu „Bhu Mandala“, kad reiškia Saulės sistemos plokštumą, kitaip sakant, kelias planetas sugrupuotas kartu.

Wendelle Stevens mini, kad Briuselio Laboratoire de Reeberche A Kraainem ataskaitoje spėjama, kad išsivysčiusioje civilizacijoje dalis gyventojų gali palikti gimtąją planetą ir gyventi milžiniškose bazėse, kurios vystosi savarankiškai ir nepriklauso nuo nieko.

Biblijos (hebrajų ir graikų) pranašystėse galima surasti, kad dar iki Antikristo atėjimo didžioji Žemės supervalstybė kris paveikta išorinės galios. Kai kuriuos tos valstybės požymius turi tik JAV (tarp jų ir „gynybos nuo išorinių jėgų sistemą“). Tos išorinės jėgos puls iš „Erdvės gelmių“ ir atvyks kaip angelų kariauna, - kad sunaikintų Babelę per vieną valandą (panašiai kaip Sodomą ir Gomorą, naujausios Negyvosios jūros nuotraukos iš palydovų rodo, kad toji istorija galėjo būti tikra, t.y. ne išmonė apie tai taip pat žr. >>>>>).

Saulės kreiserių mūšis? Spiralinė struktūra liudija elektronus/potonus besisukančius stipriame magnetiniame lauke