Penktasis anonimo laiškas, 2005-11-13 (versija: 1.02)

Ačiū jums už parodytą paramą mano informacijai. Jūsų dėmesys šiam klausimui yra labai ir nepaprastai įvertintas. Aš kartais renku tekstą greičiau nei galvoju ir todėl mano pirštai padaro gramatinių arba rašybos klaidų!

Aš su savo kolegomis svarstome keletą galimybių, kaip paskleisti šią informaciją. Pirmiausiai, mums reikia gauti tinkamą pritarimą iš buvusiųjų pareigūnų. Grupė vadinosi MJ-12, iš tikrųjų, tai ne ta grupė, kuri kontroliavo {Serpo projekto} informaciją, bet tiesiog aiškumo dėlei mes juos pavadinsime "MJ-12". Tikrasis grupės, kuri kontroliavo, tvarkė ir prižiūrėjo Serpo projektą, vardas buvo ____ ____.

Daug {grupės narių jau} mirė, bet keli yra dar gyvi. Mes prašome jų pritarimo {informacijos} atskleidimui. Po to, mums reikia gauti dabartinių pareigūnų pritarimą. O tai gali būti šiek tiek sunkiau. Dabartiniai kontržvalgybos (DIA) pareigūnai labai mažai žino apie šio projekto esmę. Tačiau, mes tęsime savo planus. Mūsų pagrindinis rėmėjas yra _____ ______ ______, buvęs __________ direktorius. Jis yra mūsų pusėje {in our corner} ir palaikys mūsų laipsniško {informacijos} atskleidimo planą.

Vieno iš jūsų skaitytojų [Bill Hamilton] pasiūlymas dėl interneto {Web} svetainės - puiki mintis. Padedant keliems "bendraautoriams", mes galėtume sukurti interneto svetainę ir į ten siųsti savo informaciją. O iki tol aš tęsiu oficialios informacijos teikimą tik per jus.

Dėl internetinės svetainės. Žinau, kad turėsime įveikti ne vieną kliūtį. Galbūt tai būtų, o gal {ir} nebūtų geras pirmasis žingsnis. Bet mes galime rinktis iš kelių skirtingų galimybių. Jei planas A nesuveiks, tai gal suveiks planas B. Mes apsvarstėme viską pradedant tarptautine spaudos konferencija ir baigiant Nacionalinės spaudos klubo naujienų konferencija.

Mes taip pat svarstome jūsų pasiūlytą šimto (iš 3 000 ) svarbiausių lapų perdavimą jums, kad galėtumėte visoje šalyje juos išplatinti šešiems svarbiems asmenims, kuriuos nurodėte savo el. laiške: Dr. ____ ____ , Dr. ____ ____ , ____ ____ , ____ ____ , ____ ____ ir ____ ____.

Aš sutinku su jumis, kad iš šių asmenų būtų akivaizdžiai svarbu prikalbinti ką nors tokį kaip Dr. ____ ____, turintį pripažinimą ir aukštą padėtį mokslinėje bendruomenėje, prisidėti prie bendro reikalo {come on board} ir {įsijungti} į grandinę {in the loop}, ne tik, kad suteiktų patikimumą suplanuotam {informacijos} atskleidimui, bet taip pat {kad} padėtų paaiškinti sudėtingus mokslines arba fizikos teorijas ir pagrindus ne specialistams.

Mes jums pranešim {kaip nuspręsime}.

Į daugumą jūsų klausimų aš pateiksiu kokius nors atsakymus, kai tik juos rasiu. Atsiminkite, man reikia peržiūrėti daugiau kaip 3 000 puslapių, o taip pat dar du kitus didokus papildomos medžiagos tomus.

Aš išstudijavau dokumentus ir ataskaitų duomenis. Aš negaliu rasti atsakymų į visų klausimus, bet aš tikrai suradau kai kuriuos atsakymus, ypač, į tuos {klausimus}, kuriuos į NSO laiškų apsikeitimo grupę atsiuntė jos narys Bilas Rajanas {Bill Ryan}.

1) Man kai kurie klausimai (iš įvairių grupės narių) sukėlė daug nerimo. Aš tikėjausi daugiau apgalvotų laiškų nei kritikos. Informacija, kurią aš teikiu, atkeliauja tiesiai iš oficialių dokumentų. Bet aš spėju, kad mūsų Žemės mokslininkams sunku suprasti ką nors jiems svetimo.

Man kritika, kurią pateikė grupės mokslininkai, nėra svarbi. Aš {jums} pranešu tik tai, kas rašoma oficialiuose dokumentuose. Kai dėl mokslinių skaičiavimų, mūsų žemės mokslininkams ir kilo tie patys klausimai. Mūsų tėvynainiai mokslininkai svarstė komandos {duomenų} rinkimo metodus. Bet galų gale, mūsų tėvynainiai mokslininkai suprato, kad mūsų taikomi mokslo dėsniai ne visada tinka Serpo planetai. Kai tik mūsų mokslininkams atsivėrė akys {minds were open} buvo atlikti skaičiavimai, patvirtinantys komandos duomenis.

2) Vienas iš pagrindinių tėvynainių mokslininkų (astronomas), kuris buvo pasamdytas mums padėti, buvo Dr. Carl Edward Sagan. Iš pradžių, jis buvo pats didžiausias skeptikas grupėje. Bet, iš lėto analizuojant informaciją, Dr. Sagan sugrįžo į viduriuką. Aš negaliu tvirtinti, kad jis pilnai pritarė kiekvienam duomenų žiupsneliui, bet jis tikrai sutiko su galutine ataskaita.

3) Gyva diskusija iškelia labai įdomių klausimų. Į kai kuriuos iš jų aš nerandu atsakymų. Nors mūsų komanda praleido daugiau nei dešimtmetį (mūsų laiku) Serpo ir šalia esančiose planetose, bet jie neturėjo nešiojamo kompiuterio, į kurį būtų galėję suvesti visus duomenis. Jie turėjo du užrašynėtojus, kurie buvo atsakingi už duomenų užrašymą. Mūsų komanda patvirtino, kad daug duomenų buvo prarasti ar neužrašyti.

[Bilo Rajano klausimai]

4) Dėl laiko. Komandos nariai pasiėmė keletą laiko {matavimo} priemonių, pvz., rankinius laikrodžius, varomus ne elementais, bent taip nurodoma ataskaitų duomenyse. {Šios} priemonės veikė, bet jos netiko orientavimuisi laike, nes ebeniečių {planetoje} dienos buvo ilgesnės, prieblandos ir aušros laikotarpiai buvo ilgesni, be to, jie orientavimuisi neturėjo {ir} kalendorių. Jie tikrai naudojosi laiko priemonėmis, įvertindami judėjimą, pavyzdžiui, išmatuodami dviejų ebeniečių saulių judėjimo laiką. Jie taip pat išmatavo laiką tarp darbo ir poilsio laikotarpių. Bet po kurio laiko komanda atsisakė savo laiko įtaisų ir pradėjo naudotis ebeniečių laiko tarpų matavimo būdu. Komanda susipainiojo su kalendoriais, kuriuos atsivežė, {tame tarpe ir} 10 metų kalendoriumi.

Po 24 mėnesių, komanda pametė {ryšį su} laiko eiga, nebežinojo kuri yra diena, nes jie negalėjo teisingai apskaičiuoti dienas pagal Žemės dienas. Išvykdami jie turėjo vieną didelį laikrodį nustatytą Žemės laiku. Tačiau tai buvo elementais varomas laikrodis ir kai elementai nusėdo, laikrodis sustojo, o jie pamiršo laiku pakeisti elementus. Tokiu būdu jie prarado {ryšį su} Žemės laiku. Komanda buvo pasiėmusi didelį kiekį elementų, bet {visi} jie buvo išnaudoti maždaug per penkis metus. Ebeniečiai neturėjo nieko panašaus į elementus.

5) Jie taip pat pasiėmė elektrinius skustuvus, kavavires, elektrinius šildytuvus, DIM (nėra paaiškinimų, kas tai buvo), elektrinę IBM spausdinimo mašinėlę, mokslinį kalkuliatorių, logaritmines liniuotes (tiek paprastą, tiek mokslinę), surinktų svarbiausių duomenų kaupiklį {Base Data Collection Recorder (BDCR)}, tris skirtingo dydžio teleskopus, kampo matuoklius {tangents} tiek paprastą, tiek elektrinį. Sąrašas tęsiasi ir tęsiasi. Jie pasiėmė visko tiek, kiek jiems leido pagal svorį. Ebeniečiai tikrai pasvėrė komandos pasiimtą įrangą. Svorio riba buvo 4,5 tonos arba 9 000 svarų (lbs). Kai dėl maisto, komanda pasiėmė kariškus maisto davinius {C- Rations, military style}. Jie rūpestingai ruošėsi dešimčiai metų.

6) Kitas klausimas lietė grupės sudarymą. Kodėl buvo paimtos tik dvi moterys?

Jei kas susimąstytų apie milžiniškas problemas susijusias su 12 žmonių atrinkimu į komandą, kurioje kiekvienas asmuo turi būti visiškai ištrintas iš karinės sistemos - neturėti šeimyninių ryšių, neturėti antros pusės ir vaikų - tas galėtų pamatyti sunkumus, su kuriais susidūrė atrinkimo grupė. Atrinkimo grupė atsijojo pačius geriausius komandos narius iš riboto skaičiaus žmonių, turinčių karinį pasirengimą {military people}.

Iš pradžių atrinkimo grupė atsijojo 158 žmones. Galutinis dvyliktukas buvo išrinktas iš to skaičiaus. Jei jūs apsvarstytumėte psichologinius, medicininius ir kitus testus, kuriuos reikėjo atlikti, {pamatytumėte, kad} galutinis dvyliktukas buvo tinkamiausiai pasiruošęs iš pradinio skaičiaus {žmonių}. Kodėl jie pasirinko dvi moteris, {tai} niekada nebuvo užrašyta. Matomai, tos dvi moterys buvo tinkamiausios pagal jų pagrindines specialybes: daktaras ir lingvistas.

7) Kaip ebeniečiai pasiekė tokios pažangos taip greitai? Nieko nebuvo užrašyta apie tai. Bet žemės mokslininkai spėjo, kad kadangi ebeniečių kultūra yra tik vienos atmainos, jų pažanga pranoko ir spartėjo greičiau nei kokios nors kitos civilizacijos, sudarytos iš skirtingų atmainų, skirtingų kalbų ir taip toliau.

8) Kodėl ebeniečių civilizacijoje yra tik 650 000 {gyventojų}?

Vėlgi komanda niekada nerado atsakymo į šį klausimą, išskyrus, kad daug šimtų tūkstančių ebeniečių žuvo Didžiajame kare. Žemės socialinio elgesio specialistai spėjo, kad ebeniečių civilizacija buvo taip sutvarkyta, kad patenkintų savo pačių poreikius. Jų planetoje mūsų komanda tikrai matė ribotas produktų atsargas. Dideli pastatai buvo naudojami auginti maisto produktus.

Žemės nebuvo turtingos daugeliu mineralu. Ebeniečiai naudojo kažkokią organinę žemdirbystę, kad užsiaugintų maisto. Gal ebeniečiai bijojo, kad jei jie, perpildę planetą, nebegalės aprūpinti savo piliečių. Tai tik mano mintis, ir nieko {apie tai} nėra parašyta oficialiuose įrašuose.

9) Kai dėl ebeniečių kultūros. Jie turėjo kažkokias muzikines pramogas. Muzika skambėjo kaip toniniai ritmai. Jie taip pat klausydavosi savotiškų giesmių. Ebeniečiai buvo šokėjai. Jie tam tikrus darbo laikotarpius užbaigdavo {celebrated} ritualiniais šokiais. Ebeniečiai sustodavo į ratą ir šokdavo aplink, klausydamiesi panašios į giesmes muzikos. Muzika buvo grojama su varpais ir būgnais, ar kažkuo panašiu į tai.

Ten nebuvo televizijos, radijo stočių ar ko nors panašaus. Ebeniečiai žaisdavo žaidimą, panašų į futbolą, tik su didesniu kamuoliu. Tikslas buvo, persivarius per lauką, įmušti kamuolį į vartus. Žaidimas turėjo labai keistas taisykles ir būdavo žaidžiamas ilgus laiko tarpus. Jie taip pat turėjo kitą žaidimą, kuri dažniausiai žaisdavo vaikai, kuriame reikėjo sudaryti rikiuotes iš ebeniečių grupių. Atrodo, šis žaidimas jiems tikrai teikdavo malonumo, bet mūsų komanda nelabai perprato žaidimo {esmės}.

Nors ebeniečių civilizacija neturėjo televizijos, radijo ar ko nors panašaus, kiekvienas ebenietis turėjo mažą įtaisą ant diržo aplink juosmenį. Šis įtaisas perduodavo nurodymus atlikti konkrečią užduotį, naujienas apie artėjančius renginius ir t.t. Įtaise buvo ekranas, panašus į televizoriaus ekraną, bet trimatis {in a 3-D style format}. Mūsų komanda parsivežė vieną tokį prietaisą. (Manau, šiandien mes galėtume ji palyginti su delninuku {tekste nurodytas konkrečios firmos gaminys: palm pilot})

10) Ebeniečių energijos šaltinį mūsų komanda tyrė daug kartų. Kadangi komanda neturėjo priėjimo prie mokslinių mikroskopų ar kitokių tyrimo įrankių, mes negalėjome suprasti kaip toks energijos šaltinis veikia.

Bet, nepaisant koks buvo elektros {energijos} poreikis, ebeniečių energijos šaltinis teikdavo tinkamą srovę bei galią {wattage}. Mūsų komanda spėjo, kad įtaisas turėjo kažkokį reguliatorių, kuris jautė kokia srovė arba galia buvo reikalinga, ir išskirdavo būtent tą konkretų kiekį {energijos}. (Pastaba. Tyrimams mūsų komanda parsivežė du {tokius} energijos šaltinius.)

11) Serpas sukosi tik apie vieną saulę. Kita saulė buvo už dviejų orbitų. Ir kaip anksčiau esu sakęs, visą tai yra paaiškinta ataskaitoje, šimtuose skaičiavimų puslapių .

12) Kodėl kai kurie komandos nariai pasiliko!

Ataskaitoje nurodyta, kad pasilikę komandos nariai, tai padarė savanoriškai. Jie įsimylėjo ebeniečių kultūrą ir pačią planetą. Jiems nebuvo įsakyta sugrįžti. Bendravimas su pasilikusiais komandos nariais tęsėsi iki maždaug 1988 {metų}. Daugiau jokių žinių iš šių komandos narių nebuvo gauta. Tie du, kurie mirė Serpo planetoje, buvo įdėti į karstus ir palaidoti. {Žinoma,} jų kūnai buvo gražinti į Žemę.

13) Kiekvienas komandos narys gavo didelę radiacijos dozę, kol jie buvo Serpo planetoje. Dauguma {sugrįžusių} komandos narių mirė nuo su radiacija susijusių ligų.

14) Ebeniečiai kariavo {fought the battle} su priešais kažkokį tai laiko tarpą {tai nebuvo žaibiškas karas}. Mūsų komandos narių vertinimu tas karas trūko maždaug šimtą metų, bet vėlgi, tai nurodyta mūsų laiku. Kare buvo naudojami dalelių spinduliavimo ginklai {particle beam weapons}, kuriuos buvo pasigaminusios abi civilizacijos. Galiausiai, ebeniečiai sugebėjo sunaikinti priešų planetą kartu pražudydami priešų armijos likučius.

Ebeniečiai tikrai perspėjo mus, kad kelios kitos ateivių rasės mūsų galaktikoje yra agresyvios. Ebeniečiai nuo šių rasių laikosi atokiau. Ataskaitų dokumentuose niekada nebuvo paminėtas {nugalėto} priešo vardas, tikriausiai, dėl to, kad jie daugiau nebeegzistavo.

[Nepatikrinti {fast} faktai apie Dr. Karlą E. Saganą (Dr. Carl E. Sagan). (Victor Martinez) Gimė Brukline (Brooklyn), Niujorke, 1934-09-11, mirė Sietle (Seattle, WA), Vašingtono valstijoje, 1996-12-20, nuo kaulų čiulpų vėžio. Jis buvo amerikiečių astronomas, pedagogas ir kosmoso tyrinėtojas {planetary scientist}, o taip pat buvo Kornelio (Cornell) Universiteto kosmoso tyrinėjimų laboratorijos vadovas. Papildomi štrichai vaizdeliui {connecting the dots}. Projekto "Serpas" galutinė ataskaita buvo parašyta 1980 metais, įtraukiant Dr. Saganą į jau įpusėjusį projektą. Manoma, kad 1985 metais jis parašė turėjusią pasisekimą knygą "Kontaktas" (Contact), paremtą jo turimomis žiniomis apie patį slapčiausią žmonijos istorijoje projektą: žmonių ir ateivių apsikeitimo programą, kurioje jis pasirašė galutinę ataskaita! Prabėgus metams, ši knyga 1997 metais buvo perkelta į filmą "Kontaktas" (Contact), kuriame vaidino Džudi Foster (Jodie Foster).]

Šeštasis anonimo laiškas, 2005-11-14 (versija: 1.02)

Vieną dieną jūs būsite įvertinti už pagalbos teikimą, mums paskleidžiant informaciją. Labai dėkojame.

Nemanau, kad dialogas ar ginčas su netikinčiaisiais kaip nors pasitarnautų mūsų tikslui. Jie turi teisę kritikuoti mūsų informaciją, bet nei vienas iš jų nebus įtrauktas į galutinį etapą {the final process}.

Reikia pabrėžti, kad tai buvo milžiniškas uždavinys. Mūsų lingvistams prireikė kelių metų, kad sukurtų adekvačią bendravimo su ebeniečiais formą. Ebeniečių grupė išmoko suprasti anglų ir kelias kitas Žemės kalbas.

Šią grupę sudarė, kaip mūsų komanda pavadino juos, "keliautojai" (Travelers). Mūsų komandos nariai susisiejo {tampriais ryšiais} su keliautojais. Nors komanda ne visada suprato jų atsakymus, bet ebeniečių keliautojai, paprastai suprasdavo mūsų komandą. Per šį laikotarpį {kol nebuvo sukurta adekvati bendravimo forma} buvo apsikeičiama tik paprasta informacija.

Ebeniečiai, kai negalėdavo pilnai išaiškinti ko nors mūsų komandai, naudodavo savotišką ženklų kalbą, parodydami objektą ar daiktą, kurį norėdavo išaiškinti ir {toliau} gestikuliuodami rankomis. Mūsų komanda, {tiksliau,} du nariai, galų gale perprato tokį bendravimo būdą. Tačiau, per šį laikotarpį mūsų komanda nedaug tesužinojo iš ebeniečių.

Keliautojai (iš kurių labai nedaugelis, maždaug 30 {asmenų}, suprato anglų kalbą) ne visus mūsų kalbos žodžius suprato pilnai. Vėliau, ebeniečiai pavadino mūsų kalbą pernelyg sudėtinga ir sunkia suprasti. Galų gale mes nusprendėme, kad ebeniečių tonalinė kalba yra labai sudėtinga ir ypatingai sunki išversti. Mes galėjome jų kalbą įsirašyti ir vėliau atkurti, įsiklausydami į kiekvieną tonalinę atmainą {tonal dialect} ar tonalinį akcentą {tonal bar}.

Galų gale mes apytikriai {crudely} išvertėm dalį kalbos. Pradėjom nuo paprastų dalykų, pavyzdžiui, skraidančio aparato, kurį jie naudojo kelionėms savo planetoje. Tada {perėjome prie} tokių objektų kaip namai, keliai, maistas, drabužiai, jų saulės, jų planetos ir taip toliau. Nors mes tikrai galėjom bendrauti su jais, bet tai darėm apgraibomis {it was crude} ir ne visada tai padėdavo mūsų komandai, {ypač} kai kas nors painesnio nutikdavo.

Pavyzdžiui, kai mūsų pirmasis komandos narys žuvo per nelaimingą atsitikimą, buvo sunku susikalbėti su ebeniečiais. Narys mirė akimirksniu, todėl {jam} nebuvo suteikta jokia medicininė pagalba. Mūsų du daktarai apžiūrėjo nario kūną ir nustatė, kad žaizdos atsirado per nelaimingą nukritimą. Iš pradžių, ebeniečiai niekada nesikišdavo į mūsų {medicininius} reikalus {care} ir nesiūlydavo jokios savo medicininės pagalbos.

Tačiau, kai tik ebeniečiai, labai geranoriški ir rūpestingi žmonės, pamatė mūsų komandos narius verkiant, jie įsikišo ir pasiūlė išbandyti kažkokią medicininę pagalbą. Nors mūsų daktarai žinojo, kad komandos narys buvo medicininiu {požiūriu} negyvas, jie leido ebeniečiams išbandyti jų pačių medicininę pagalbą. Daugiausiai apie tai buvo bendrauta, naudojantis ženklų kalba arba kalbant su keliautojais, kurie šiek tiek suprato anglų kalbą.

Ebeniečiai nugabeno komandos nario kūną į atokią vietą, didžiausioje bendrijoje. Jie įnešė kūną į didelį pastatą, matomai, jų ligoninę ar medicininį centrą. Ebeniečiai pasinaudojo dideliu, tyrimams skirtu stalu, kad apžiūrėtų kūną. Ebeniečiai per kūną perbėgo dideliu mėlynai-žaliu spinduliu. Ebeniečiai stebėjo vaizdą, kuris atsirado ant didelio ekrano, atrodančio kaip televizoriaus ekranas. Parametrai {readouts} buvo užrašyti ebenietiškai, todėl mūsų komanda negalėjo jų suprasti.

Tačiau, ten buvo {taip pat ir} grafinis vaizdelis, panašus į širdies plakimo {heat beat - klaida anonimo laiške} grafiką. Ištisinė linija nevirpėjo. Mūsų daktarai suprato, kad tai reiškia tą patį, ką jų {pačių} prietaisai parodė: širdis neplakė. Ebeniečiai įleido su adata kažkokio skysčio. Tai buvo padaryta kelis kartus. Galų gale širdis pradėjo plakti.

Nors mūsų daktarai žinojo, kad vidiniai kūno organai buvo sužaloti, bet negalėjo to pilnai išaiškinti ebeniečiams. Galiausiai ebeniečiai parodė ženklą, uždėdami abi savo rankas ant krūtinės ir nulenkdami savo galvas. Mūsų komandos nariai suprato, kad tai reiškė, jog kūnas buvo miręs ir nieko daugiau nebebuvo galima padaryti.

Ebeniečiai elgėsi pagarbiai {showed affection} su mūsų komanda. Per paskutinį darbo laikotarpį ebeniečiai mūsų mirusiam komandos nariui atliko apeigas, tokias pat kaip ir tada kai mirė ebenietis. Mūsų komanda atliko savo pačių apeigas, kuriose dalyvavo ir ebeniečiai. Ebeniečius ypatingai domino mūsų religinės apeigos. Vienas mūsų komandos narys atliko pastoriaus vaidmenį, atlaikė mišias už mirusįjį {performed a death service}. Mūsų komanda buvo nepaprastai dėkinga dėl ebeniečių rūpestingo elgesio su mūsų mirusiu draugu.

Ebeniečiai gyvena labai paprastoje visuomenėje. Atskirą ebeniečių šeimą sudarė vyras, moteris ir mažiausiai vienas vaikas. Mūsų komanda tikrai rado šeimų, kuriose buvo net keturi vaikai. Vėliau mes sužinojome, kad tos šeimos prižiūrėjo ebeniečių, kurie arba buvo iškeliavę {on traveling missions} (tyrinėjo visatą), arba buvo mirę, vaikus.

Mūsų komanda matė skraidančio aparato avariją, per kurią žuvo keturi ebeniečiai. Ebeniečiai avarijos vietoje atliko tam tikras apeigas. Ebeniečiai nugabeno kūnus į medicininę įstaigą ir ištyrė kūnus. Mūsų komandos nariams visada buvo leidžiama lydėti {ir stebėti} ebeniečius, išskyrus poilsio laikotarpius, kai ebeniečiai užsidarydavo duris, norėdami privatumo.

Mūsų komandos nariai matė liūdesį ebeniečių akyse, kai mirė jų saviškiai. Vėliau, tą pačią dieną, po paskutinio darbo laikotarpio, ebeniečiai surengė "laidotuvės" ar bent jau tai, ką komanda palaikė jomis. Ebeniečių kūnai buvo susukti į baltus audeklus. Ant kūnų buvo užpilti kelių rūšių skysčiai. Didelis skaičius giedančių ebeniečių buvo sustoję ratu.

Garsai mūsų komandos nariams tapo beveik nepakeliamais. Apeigos trūko ilgą laiką. Galiausiai, kūnai buvo įkelti į metalinius karstus ir užkasti nuošalioje vietoje toli nuo bendruomenės. Po laidotuvių ebeniečiai surengė puotą. Buvo ištraukti dideli stalai, nukrauti maistu, kiekvienas valgė, šoko ir žaidė žaidimus. Taip buvo elgiamasi visais ebeniečių mirties {atvejais}, kuriuos matė komanda.

Atskira ebeniečių šeima gyveno paprastą gyvenimą. Jų namai buvo pastatyti iš molio, iš kažkokios medžiagos, panašios į medį, šiek tiek {buvo naudojama} metalo. Visi pastatai atrodė vienodai. Jie {namai} atrodė kaip {pastatai} iš pietvakarių, {buvo} panašūs į nedegtą plytą {adobe}. Namo viduje būdavo keturi kambariai. Vienas miegamasis, kuriame visi ebeniečiai miegojo ant čiužinių {mats}, maisto paruošimo kambarys (virtuvė), svetainė (didžiausias kambarys name) ir nedidelis atliekų kambarėlis.

Tai atkreipė mūsų komandos dėmesį į įdomų faktą. Ebeniečiams nebuvo fiziologinio poreikio atsikratyti kūno atliekomis lygiai taip pat, kaip mums. Ebeniečiai gyvenamuose namuose turėjo nedidelius surinkimo kambarėlius savo kūno atliekoms. Ebeniečių kūnai buvo ypatingai efektyvūs įsisavinant visą suvalgytą maistą. Jų kūno atliekas sudarė nedidelis išmatų kiekis, {jos buvo} panašios į kačių kakučius.

Mūsų komandos nariai niekada nematė ebeniečio išskirto šlapimo. Iš kitos pusės mūsų komandos narių atliekos sudarė didelius kiekius tiek išmatų, tiek šlapimo. Ebeniečiai turėjo iškasti dideles duobes mūsų dvylikos komandos narių atliekoms šalinti. Ebeniečiai pasirūpino {accommodated} mūsų komanda.

Maistas, kaip aš minėjau anksčiau, mūsų komandos nariams kėlė keblumų. Mūsų komanda valgė daugiausiai kariškus maisto davinius {military style C-Rations}, bet galiausiai turėjo pereiti prie ebeniečių maisto. Ebeniečiai turėjo įvairių maisto produktų {food items}. Jie augino daržoves. Mūsų komanda atrado produktų panašių į bulves, bet jų skonis buvo kitoks. Jie augino kažką panašaus į salotas, ropes ir pomidorus. Tai buvo vieninteliai produktai panašūs į mūsiškius. Ebeniečiai augino kitokių daržovių.

Tai buvo keistai atrodančios, apvalios, su ilgais ūsais daržovės {items}. Ebeniečiai virdavo ūsus, o didžiąją jos dalį suvalgydavo žalią. Ebeniečiai gėrė kažkokį baltą skystį, kurį mes pirmiausiai palaikėme kažkokia pieno atmaina. Bet jo paragavusi, mūsų komanda suprato, kad jis skyrėsi tiek skoniu, tiek sudėtimi. Skystis buvo išgaunamas iš medelių, augančių šiaurinėje planetos dalyje. Ebeniečiai tiesiogine prasme melžė skystį iš medžių. Pasirodė, kad jo gėrimas teikia kažkokį malonumą.

Mūsų komandos nariams niekada neužtekdavo šio skysčio {never got a real "taste" for the liquid}. Ebeniečiai virė maistą. Jie gamino puoduose troškinius, kurie mūsų komandos nariams buvo ypatingai beskoniai. Mes naudojome labai daug druskos ir pipirų. Jie taip pat kepė savotišką duoną. Tai buvo duona be mielių ir jos skonis buvo pakankamai geras, bet mūsų komandos nariams sukeldavo stiprų vidurių užkietėjimą. Mums reikėdavo išgerti didelius kiekius vandens, kad suvirškintume duoną.

Vienas kasdienis maistas, kurį mėgo tiek ebeniečiai, tiek mūsų komandos nariai, buvo vaisiai. Ebeniečiai suvalgydavo didelius kiekius šių vaisių. Vaisiai, nors skyrėsi nuo bet ko, ką buvom matę, buvo saldūs. Kai kurie vaisiai priminė kažką panašaus į melionus, o kitų skonis buvo kaip obuolių.

Kitą problemą kėlė vanduo. Serpo vandenyje mūsų komanda rado daug nežinomų chemikalų. Galiausiai mūsų komanda buvo priversta virinti vandenį prieš jį geriant. Tai matydami, ebeniečiai pastatė didelę gamyklą, kuri paruošdavo vandenį mūsų komandai.

Mūsų komandos galutinėje ataskaitoje, parašytoje komandos vado (pulkininko), teigiama, kad per apsikeitimo laikotarpį (jis stengėsi neminėti tikslių laikotarpių) komanda galėjo bendrauti su ebeniečiais maždaug 50% laiko. Buvo temų kuriomis mums niekada nepavyko suprasti vienas kito.

Aktyviam poilsiui mūsų komanda pasiėmė softbolo {softball - panašus į beisbolą žaidimas} įrangą. Ebeniečiai stebėdavo žaidimą ir garsiai juokdavosi. (Ebeniečių juokas skambėjo kaip aukšto tono riksmas). Galų gale, ebeniečiai {patys} pradėjo žaisti šį žaidimą, bet niekaip neįprato pagauti kamuolį prieš jam atsimušant į žemę.

Mūsų komanda taip pat žaisdavo amerikietišką futbolą {touch football}. Vėl ebeniečiai įtemtai stebėjo žaidimą, o po to jį žaidė patys. Bet vėl, kaip su softbolu, ebeniečiai taip ir nesuprato, kad jiems reikia pagauti kamuolį prieš jam atsimušant į žemę!

Nors mūsų komandos nariai gerbė ebeniečių privatumą, bet mūsų komandai buvo leista stebėti gimdymus. Mūsų komandai, bešniukštinėjant aplink, pavyko pamatyti ebeniečių lytinius santykius. Vyrai ir moterys turėjo panašius {į žmonių} lyties organus ir {panašiai} atlikdavo sueitį. Nebuvo nustatyta, kad lytiniai santykiai būtų tokie pat dažni kaip mūsų visuomenėje. Buvo tikima, kad jie atlikdavo malonumo ir dauginimosi veiksmą.

Septintas anonimo laiškas, 2005-11-17 (versija: 1.02)

Pateiksiu apie Serpą žiupsnelį geologinių faktų, {kuriuos} surinko mūsų komandos nariai.

• Išmatuotas planetos diametras buvo maždaug 7 218 mylių {~11 614 km}. Laisvojo kritimo pagreitis {planetos} paviršiuje buvo 9,60 m/(s^2). {Planetos} apsisukimo {aplink savo ašį} periodas buvo maždaug 43 valandos.

Mūsų komandoje buvo du geologai (jie taip pat lygiagrečiai buvo apmokyti biologai). Pirmas dalykas, kurį padarė geologai, buvo sudarytas visos planetos {orientacinis} žemėlapis. Pirmas žingsnis buvo padalinti planetą per pusę, taip sukuriant ekvatorių. Tada jie sutarė, {kurie} pusrutuliai yra šiaurinis ir pietinis. Kiekvieną pusrutulį jie padalino į keturis kvadrantus.

Galiausiai, jie pažymėjo "šiaurinį" ir "pietinį" ašigalius. Tai buvo pats paprasčiausias planetos nagrinėjimo kelias. Dauguma ebeniečių bendruomenių buvo išsimėčiusios netoli ekvatoriaus. Tačiau, buvo {ir} bendruomenių įsikūrusių į šiaurę nuo ekvatoriaus, kiekviename iš keturių šiaurinio pusrutulio kvadrantų. Abiejuose ašigaliuose nebuvo jokių bendruomenių. Pietiniame ašigalyje buvo dykuma. Tai buvo tuščia žemė, kurioje neiškrisdavo nei lašelis kritulių ir tame rajone visiškai niekas neaugo.

Ten buvo vulkaninės kilmės uolienų ir dalyje tolimųjų {extreme} pietų buvo {išsidriekusi} uolienų dykuma. Temperatūra pietiniame ašigalyje buvo užfiksuota tarp 90 ir 135 laipsnių pagal Farenheitą {32-57 laipsniai pagal Celsijų}. Keliaujant iš pietinio ašigalio toliau į šiaurę, pirmame kvadrante komanda aptiko išmestų {extrusive} {iš žemės gelmių} uolienų. Tai liudijo apie vulkaninį aktyvumą toje srityje. Šiame rajone mūsų komanda atrado daug vulkanų.

Tame regione komanda aptiko keletą išsiveržimų plyšių, kuriuose {kaupėsi} stovintis vanduo. Vanduo buvo patikrintas, jame buvo didelis kiekis sieros, cinko, vario ir kitų nežinomų chemikalų. Keliaudama iš rytų į antrą kvadrantą, komanda dažniausiai matė tokius pat vulkaninių uolienų laukus.

Tačiau vienoje keistoje vietovėje, netoli antro kvadranto šiaurinio krašto, komanda rado druskožemių lygumą {Alkali Flat}. Žemėje tokius {pat darinius} suformuodavo šaltiniai, tekantys į dykumą ar į sausą vietovę. {Ten} mūsų komanda aptiko sukietėjusį purvą, aplipusį šarminėmis druskomis. Šioje teritorijoje augo skurdi augalija.

Keliaudama į trečią kvadrantą komanda aptiko savotiškas, erozijos suskaidytas žemes {Badlands} - sausą teritoriją, kurią kirto gilios daubos su {ten augančia} reta augmenija. Daubos ar slėniai buvo ypatingai gilūs, kai kurie siekė 3 000 pėdų {~914 metrų} gylį.

Šiame regione komanda pamatė pirmąjį Serpo gyvūną. Jis buvo panašus į šarvuotį. Tas padaras buvo ypatingai agresyvus ir bandė kelis kartus užpulti komandą. Ebeniečių vedlys pasinaudojo kažkokiu garsiniu įtaisu (fokusuoto garso {sonic- directed} spinduliu), kad nugintų padarą į šalį.

Keliaujant į ekvatorinį regioną, mūsų komanda aptiko dykumos gamtovaizdžius, išmargintus augmenijos lopų. Komanda rado daug vandens padavimo kišenių žemės {drėkinimui, vanduo buvo imamas} iš artezinių šulinių. Šis vanduo buvo pats šviežiausias, jame buvo tik nežinomų chemikalų. Jis buvo skanus, ebeniečiai jį gėrė bei naudojo. Mūsų komanda vis vien jį virino, nes per bakterijų auginimo bandymus buvo pastebėtos nežinomos bakterijos.

Keliaudama į šiaurinį pusrutulį, komanda stebėjo didelius klimato bei gamtovaizdžio pasikeitimus. Vienas komandos narys, kuris teritoriją {aklai} pavadino šiaurinio pusrutulio pirmuoju kvadrantu, pervadino ją į "Mažąją Montaną". {Ten} komanda rado medžių, panašių į visąlaik žaliuojančius Žemės medžius. Ebeniečiai melžė tuos medžius. Būdavo išgaunamas ir geriamas baltas skystis.

Šiame regione buvo rasta daug kitokios augmenijos. Buvo rasta stovinčio vandens {telkinių}, galbūt maitinamų iš artezinių šulinių ar per plyšius, atsiradusius {vulkaninių} išsiveržimų {metu}. Vienoje vietovėje matytos pelkėtos žemės. Aptikti pelkėtoje vietovėje augantys dideli augalai. Ebeniečiai tuos augalus naudojo maistui. Augalo svogūnai buvo labai dideli. Svogūnų skonis buvo panašus į melionus.

Galų gale mūsų komanda persikraustė į vietovę, esančią šiaurinio pusrutulio pirmame kvadrante. Joje buvo pakenčiamos temperatūros [50-80 laipsnių {10-27 laipsniai pagal Celsijų}] ir daug didelių šešėlių. Ebeniečiai mūsų komandai įkūrė nedidelę bendruomenę. Daugumą likusių planetos tyrinėjimų buvo atlikta iš šio taško. Komanda tik vieną kartą tyrinėjo pietinį pusrutulį, {kai} rinko geologinę informaciją.

Dėl didelio karščio komanda nusprendė nebegrįžti {ten}. Komanda tęsė tyrimus šiauriniame pusrutulyje, kuriame, kadangi komanda keliavo link šiaurinio poliaus, temperatūra smarkiai nukrito. Komanda aptiko kalnus, iškylančius iki 15 000 pėdų {4 572 metrų} aukščio, ir slėnius nusileidžiančius žemiau bazinės žymės, kurią komanda pasirinko kaip "jūros lygį". Buvo rasti vešlūs žali laukai, kuriuose augo savotiška svogūninė žolė {contained bulbs}. Komanda tuos laukus juokais pavadino {coined} "dobilų laukais" (Clover Fields), nors svogūnai nebuvo {panašūs į} dobilus.

Radiacijos lygis šiauriame pusrutulyje buvo mažesnis nei prie ekvatoriaus ar pietiniame pusrutulyje. Šiauriniame ašigalyje buvo šalto oro ir komanda pamatė pirmuosius sniego ženklus. Sniego paklotai buvo netvarkingai išmėtyti aplink šiaurinį ašigalį. Pamatuota, {kad} giliausioje vietoje sniego buvo maždaug 20 pėdų {~6,1 metrų}.

Temperatūra buvo konstanta 33 laipsniai {~0,5 laipsnių pagal Celsijų}. Mūsų komandai niekada nepavyko aptikti temperatūros svyravimų šiame regione. Ebeniečiai negalėjo ilgai ištverti šiame regione. Jie kentėjo nuo aukščiausio laipsnio hipotermijos. Komandos vedlys nešiojo kostiumą, panašų į skafandrą, su įrengtais šildytuvais.

Mūsų komanda rado ankstesnių žemės drebėjimų pėdsakų. Palei šiaurinį kraštą pietiniame pusrutulyje buvo rasti {žemės} trūkių plyšiai {fault lines}. Buvo rasti suardyti sluoksniai {Exfoliation} kartu su išmestomis {extrusive} uolienomis, kas liudijo apie magmos tekėjimus praeityje.

Tyrimams Žemėje mūsų komanda parsigabeno šimtus dirvos, augalijos, vandens ir kitų objektų pavyzdžių. Per ekspedicijas mūsų komanda atrado daug gyvūnų rūšių. Keisčiausias buvo "žvėris", kuris atrodė kaip didelis jautis. Žvėris buvo baikštus ir niekada nebuvo pastebėta {, kad jis būtų} agresyviai nusiteikęs.

Kitas žvėris atrodė kaip kalnų liūtas, tik turėjo ilgus karčius aplink kaklą. Žvėris buvo smalsus, bet ebeniečiai jo nelaikė pavojingu.

Tiriant pietinio pusrutulio ketvirtą kvadrantą komanda aptiko labai ilgą ir didelį padarą, kuris atrodė kaip gyvatė. Kaip paaiškino ebeniečiai, šis padaras buvo "mirtinas". Padaro galva buvo didelė, joje buvo {įsodintos} beveik žmogiškos akys. Tai buvo vienintelis kartas, kai mūsų komanda panaudojo savo ginklus ir nužudė padarą.

Ebeniečiai neatrodė nuliūdinti dėl to, kad komanda nužudė padarą, bet jiems nepatiko, kad buvo panaudotas ginklas. Komanda pasiėmė keturis .45 kalibro koltus (standartinius, gaminamus kariškiams) - rankinius ginklus ir keturis M2 karabinus - šautuvus. Nudaigojusi padarą, komanda atliko jo skrodimą. Vidiniai organai buvo keisti ir niekuo nepriminė Žemės gyvačių. Išmatavus, padaras buvo 15 pėdų {~4,6 metrų} ilgio ir 1,5 pėdų {~46 centimetrų} diametro. Komandą ypatingai sudomino akys.

Tiriant akis, aptikti kūgiai, primenantys žmonių akis. Akyje buvo rainelė, o iš galo buvo didelis nervas, panašus į optinį nervą, einantis į padaro smegenis. Smegenys buvo didelės, daug didesnės nei bet kurios Žemės gyvatės. Komanda norėjo paragauti padaro mėsos, bet ebeniečių vedlys mandagiai pasakė jiems "Ne".

Priedas prie septinto anonimo laiško (versija: 1.02)

Anonimo laiškas, 2005-11-18
[atsakymas į konkrečius klausimus]

Serpo vandens telkiniuose, kiek mums žinoma, nebuvo jokių žuvų. Kai kuriuose telkiniuose netoli ekvatoriaus tikrai buvo keistai atrodančių padarų, panašių į ungurius (maži maždaug 8-10 colių {20-25 centimetrų} ilgio) ir kurie galimas daiktas buvo sausumos "gyvatės" pusbroliai. Netoli pelkėtų žemių buvo kažkas panašaus į džiungles, bet ne tokios džiunglės, kokias mes pažįstame.

Dėl ginklų. Buvo ilgas ginčas dėl ginklų. Galiausiai, ebeniečiai nusileido. Todėl mūsų komandos nariai nusprendė dėl viso pikto pasiimti ginklų. Ne kovoms, Dievas liudininkas, mūsų komanda buvo smarkiai {ebeniečių} viršyta skaičiumi, bet tik saugumo sumetimais. Neužmirškite, dvyliktukas buvo visi kariškiai, todėl ginklai jiems leido JAUSTIS saugiai. Pastebėjimas iš šalies: jie pasiėmė tik po 50 šovinių {rounds} kiekvienam rankiniam ginklui ir po 100 šovinių {rounds} kiekvienam šautuvui.

Anonimo laiškas, 2005-11-20

Perskaitęs Dr. Sagano pastabas, kurios išdėstytos maždaug 60 skaičiavimais prikištų puslapių, apie Serpo projektą, aš aptikau vieną paragrafą, kuris tvirtina, kad norint panaudoti Keplerio dėsnį Serpo planetos atveju, reikia atidžiai kaitalioti abiejų saulių sukeltos gravitacinės traukos {jėgą}, veikiančią Serpą. Ne taip kaip Žemė, Serpas neturėjo didelių planetų, tokių kaip Jupiteris ar Saturnas, kurios veiktų {savo} gravitacine trauka. Dr. Saganas niekada anksčiau nebuvo matęs ką nors panašaus į Serpo gravitacinę trauką.

Yra daug tai paremiančių brėžinių bei skaičiavimų. Aš juos persiųsiu vėliau. Stebėkite savo grupę {Have your list stay tuned}.

Anonimo laiškas, 2005-11-25

Atsiliepdamas į audringai vykstančias diskusijas, išsaugotas šios svetainės komentarų skyrelyje, aš norėčiau pritarti šiam garsaus {laiškų apsikeitimo} grupės fiziko paaiškinimui:

Svarbiausia (iš esmės įrodyta) teorija yra Niutono atvirkščių kvadratų gravitacijos dėsnis. Paprastoms sistemoms Keplerio dėsniai išplaukė iš to, kaip atrodo planetų {orbitų} sprendiniai (paprasčiausiu atveju, viena planeta besisukanti apie masyvią saulę). Sudėtingesniais atvejais (kai planeta veikiama dviejų saulių, kelių planetų ar kas ten bebūtų) jūs privalot grįžti prie Niutono dėsnio ir išspręsti daugelio kūnų uždavinį, kuriam reiktų kompiuterio. Šiuo atveju Keplerio dėsniai tėra aproksimacija, nes jie tinka tik paprasčiausiems atvejams.