SN1572, Tycho stebėta supernova. UFO Page. Lithuanian

Ji yra Kasiopėjos žvaigždyne ir spėjama, kad buvo 1-ojo tipo. Atstumas iki jos – 10 tūkst. šviesmečių.

1572 m. lapkričio 11 d., pakeliui į namus, Tycho Brahės dėmesį patraukė anksčiau žvaigždė Kasiopėjos žvaigždyne, kuri buvo beveik tokio pat ryškumo kaip Jupiteris. Jos anksčiau toje vietoje nebuvo. Tycho pranešė:
„Lapkričio 11 d. vakare, nusileidus saulei, giedrame danguje peržvelgiau žvaigždes. Pastebėjau, kad nauja ir neįprasta žvaigždė, kitas žvaigždes lenkdama ryškumu, spindi beveik tiesiai virš mano galvos; ir kadangi dar nuo vaikystės puikiai žinojau žvaigždes danguje, man buvo visai aišku, kad toje dangaus vietoje niekada nebuvo jokios žvaigždės, netgi mažiausios, jau nekalbant apie tokią išsiskiriančią ir ryškią, kaip toji. Buvau taip nustebintas to išvydimo, kad suabejojau savo akimis. Tačiau pastebėjęs, kad kiti, parodžius tą vietą, tikrai ten matė žvaigždę , daugiau neabejojau. Tikras stebuklas, niekad anksčiau nematytas mūsų amžiuje ir nuo pasaulio pradžios.“

Tas reiškinys Tycho taip paveikė kad jis likusį savo gyvenimą pašventė vien astronomijai. O jį aprašė ir piešinį su supernova įdėjo į savo knygą „Stella Nova“. Vis tik, Tycho ne pirmasis atrado tą „naują“ žvaigždę – atrodo, kad pirmasis ją lapkričio 6 d. pa „matė W. Schuler‘is. Tycho ją išvydo tokio ryškumo kaip Jupiteris, o po kurio laiko jos ryškumas prilygo Venerai. Maždaug dvi savaites žvaigždė matėsi net dieną. Lapkričio pabaigoje ji pradėjo blėsti ir keisti spalvą, nuo ryškiai baltos į gelsvą ir oranžinę, o dar vėliau blankiai rausvą, o 1574 m. kovo mėnesį tapo nepastebima. Taigi, plika akimi ji buvo regima maždaug 16 mėn.

O supernovos liekanas teatrado tik 20 a. 7-me dešimtm., kai Palomaro kalno esančios observatorijos maždaug toje vietoje buvo aptiktas nepaprastai blyškus ūkas ir dujiniai likučiai identifikuoti pagal jų skleidžiamą radijo bangų emisiją; žvaigždės liekanos nebuvo nustatytos. Radijo šaltinis katalogizuotas kaip 3C 10, o SNR kaip G 120.1+1.4 (Dave Green galaktikos SNR kataloge). Dujų apvalkalas dabar plečiasi maždaug 9000 km/s greičiu (palyginimui – Krabo ūkas tik 1000 km/s) ir pasiekė 3,7 minučių diametrą.

Tycho Brahė: trumpa biografija

Tycho Brahė (1546-1601) - Atgimimo laikotarpio danų astronomas, astrologas bei alchemikas. Jis pirmasis ėmė atlikti sistemingus ir tikslius astronominius stebėjimus, apskaičiavo Tycho Brahe tikslias planetų padėtis iki teleskopo atradimo. Brahė buvo Koperniko pasekėjas. Atrado Mėnulio judėjimo metinę nelygybę, taip pat variaciją, įrodė, kad kometos skrieja toliau nuo Žemės nei Mėnulis. Jo žymiausias padėjėjas buvo J. Kepleris, po Brahės mirties suformulavęs planetų judėjimo dėsnius.

Jaunystėje Rostoke susiginčijo su tolimu giminaičiu ir dvikovoje neteko nosies galiuko, tad visą gyvenimą turėjo nešioti protezą.

1572 m. lapkritį, vakare grįždamas iš chemijos laboratorijos, Kasiopėjos žvaigždyne pastebėjo neįprastai ryškią žvaigždę, kurios anksčiau ten nebuvo. Tai buvo pirmoji per 500 m. mūsų galaktikoje sprogusi supernova. Tokio netikėto šviesulio pasirodymas Europoje kėlė daugybę aptarimų, buvo pranašaujamos įvairios nelaimės ir net pasaulio pabaiga. Draugai įkalbėjo Brahę išleisti savo stebėjimus, kurie pasirodė 1573 m. pavadinimu „Apie naująją žvaigždę“, kurioje aiškiai įrodė, kad tai tikrai žvaigždė, o ne kitoks dangaus kūnas (kometa ar pan.).

1576 m. Danijos karalius Brahei iki gyvenimo pabaigos atidavė naudojimuisi Veno salą Eresuno sąsiauryje (20 km nuo Kopenhagos) bei skyrė lėšų observatorijos statybai. Ją Brahė pavadino „Uraniborgu“, astronomijos mūzos Uranijos garbei.

Savo stebėjimus nusprendė išdėstyti daugiatomyje veikale, kurio pradžioje išėjo 2 tomas (1588 m., apie pasaulio sandarą ir 1577 m. kometą), o 1 tomas (apie 1572 m. supernovą) pasirodė jau po Brahės mirties, 1602 m., ir buvo suredaguotas J. Keplerio.

1588 m. mirė jo globėjas karalius Frederikas II, o jo įpėdinis Kristianas IV buvo abejingas astronomijai. Tad Brahė nusprendė palikti Daniją. Jis išvyko į Rostoką, kur po kelių mėnesių gavo įžeidžiantį karaliaus laišką, Brahę kaltinantį įvairiais „nusidėjimais“. Tad Brahė persikėlė į Prahą (1598), kur tapo Romos imperatoriaus Rudolfo II matematiku ir astrologu. Čia į pagalbininkus pasikvietė jaunąjį J. Keplerį (1600). 1601 m. jiedu ėmė ruošti naujas astronomines lenteles, kurias imperatoriaus garbei pavadino „Rudolfo lentelėmis“. Tačiau spalio mėn. Brahė staiga susirgo ir numirė. Rudolfo II įsaku su riteriškai pagerbiant buvo palaidotas Prahos Tyno sobore.

Vienas nepaaiškinamų dalykų senovės Indijos astronomijoje yra tai, kad nerasta supernovų paminėjimų.

Supernovos yra dviejų tipų: Ia tipo supernovos yra baltosios nykštukės, nusiurbusios didelį medžiagos kiekš iš gretimos žvaigždės, ir tada sprogusios. Žinomesnio Iia tipo supernovos yra labai masyvių žvaigždžių sprogimai. Sprogstant žvaigždės ryškumas gali išaugti milijonus kartų ir tokioje būsenoje išlikti kelias valandas, o vėliau kelis mėnesius pamažu blėsti. Retais atvejais santykinai netoliese sprogusios supernovos gali būti netgi ryškesnės už Mėnulį ir spindėti netgi dieną. Tačiau tai labai reti reiškiniai – ir per du tūkstantmečius tebuvo matytos tik kokios 15 supernovų (jų spėjamas sąrašas pateikiamas lentelėje).

Kaip matome, kinai paminėjo daugelį supernovų, paminėdami apytikslią jų padėtį danguje. Arabai 11 aa. užfiksavo dvi iš išskirtinesnių supernovų ir taip patvirtino kinų įrašus. Be to, kai kurias paminėjo japonai, korėjiečiai, Amerikos indėnai bei europiečiai. Tuo tarpu Indijoje „aukso amžiaus“, prasidėjusio su 5 a. „Aryabhata“ ir trukusio iki 14 a., klestėjo astronomija, tačiau nežinomi supernovų paminėjimai. Vis tik negali būti, kad tokie nepaprasti dangaus reiškiniai nebūtų niekur nepaminėti.

Aptarsime 7 ryškias supernovas sąryšyje su svarbesniais įvykiais bei asmenimis Indijoje. Tai tarsi pradinis taškas galimų paminėjimų suradimui.

1. 185 m. supernova nušvito Kentauro žvaigždyne, kažkur tarp alfa ir beta žvaigždžių. Per piką ryškumu lenkė Sirijų (Vyadh). Pagal kinų tekstus, ji buvo regima ilgiau nei 8 mėn. Kentauro žvaigždynas yra pietiniame danguje į vakarus nuo Skorpiono. Indų mitologijoje Kentauro alfa ir beta yra Mitra ir Mitrakas. Labai tikėtina, kad radijo šaltinis G315.4-2.3 yra tos supernovos liekanos.

Tuo metu viešpatavo Satavahanų dinastija, valdę iš Paithano, įsikūrusio prie Godavari upės; oficialia kalba buvo prakritas. Jiems patiko architektūra ir jų laikais pastatyta Karle ir Adžanta olos. Supernovos pasirodymo metu valdė paskutinis iš iškilesnių dinastijos valdovų, Šri Yadžna Satkarni. Šiaurės indijoje valdė Kušanai. Imperiją valdė Huviška arba jo sūnus Vasudeva I, su kurio mirtimi 3 a. viduryje prasidėjo imperijos nuosmukis. Tuo metu gyveno filosofas Nagardžuna. Maždaug tuo metu buvo pastatytos ir Amitabhos (kosminio) Budos statulos. Ši Mudra žyminti „Budą su begaline malone“ gali būti irgi įkvėpta kokių nors kosminio reiškinio, tokio, kaip supernova.

2. 393 m. supernova pasirodė Skorpiono uodegoje – pagal du kinų šaltinius. Jos ryškumas buvo tarp Jupiterio ir Veneros ir matėsi 7 mėn. Toje dangaus vietoje aptikti trys radijo šaltiniai, tačiau nė vienas jų nėra garantuotai priskirtinas jos liekanoms.

Žlugus Kušanans šiaurėje ir Satavanahams pietuose, Indijoje neliko stambios valdžios. Čandragupta I pradėjo Guptų dinastiją, o Vikramaditya Čandragupta (380-425) buvo legendinis Indijos imperatorius. . Imperijos vietoje kūrėsi kelios dinastijos, iš kurių iškiliausia Vakatakasų, 30 m. mokėjusi duoklę Guptoms (380-410).

Vokiečių mokslininkai (R. Neuhauser ir kt.) surado anksčiau astronomų neaptartą Avicenos fragmentą, kuriame galimai minimas supernovos SN 1006 sprogimas 1006 m. gegužės 1 d. Vilko žvaigždyne. Jis yra „Išgydymo knygoje“ (Al-šifa), skirtoje logikai, metafizikai ir gamtos mokslams (jų publikacijos lokali kopija).

Iš šio teksto aišku, kad laikinai 3 mėnesius švytėjęs dangaus kūnas buvo stacionarus ir (tikriausiai) be uodegos (žvaigždė tarp žvaigždžių). Ir jis skleidė kibirkštis ir keitė spalvą. Čia yra to fragmento vertimas esantis 5-je knygoje, aptariančioje Aristotelio „Meteorologijos“ dalį apie laikinus dangaus objektus.

„... deganti ir liepsnojanti liko ilgam: arba plaukų sruogos, arba uodeguotos formos, daugiausia į šiaurę, bet kartais ir į pietus, arba žvaigždė tarp žvaigždžių – panašiai kaip pasirodžiusi 397 m. [hidžros metais, t.y. 1006 m.]. Ji išsilaikė beveik tris mėnesius vis silpdama, kol dingo; pradžioje ji buvo tamsesnė ir žalesnė, tada pradėjo visąlaik kibirkščiuoti, o tada darėsi vis baltesnė ir tada silpo ir dingo. Ji taip pat turėjo barzdos ar raguoto gyvūno ar kitokias formas“.

Aišku, kad pradžioje Ibn Sina kalba apie kometą, tada aptaria 1006 m. laikiną objektą, o toliau tęsia kalbą apie kometas (barzdos ... formą).

Pietuose Kančipurane valdė Vivavarmanas. Praėjus 85 m. po supernovos gimė matematikas Aruabhatta I - gali būti, kad jis girdėjo apie tą reiškinį. Be to, tuo laikotarpiu parašyta garsioji drama „Mudra-rakšasa“ bei poema „Harividžay“. Iš to meto yra keletas Adžanta olų.

3. 1006 m. (tikriausiai balandžio 30 d.) supernova (SN 1006) yra ryškiausia iš užfiksuotų (100 kartų ryškesnė už Venerą). Ji minima daugybėje civilizacijų. Ji buvo Vilko (Lupi) žvaigždyne (į vakarus nuo Skorpiono). 20 a. 7-me nustatyta, kad jos liekanos yra radijo šaltinis G327.6+14.6.
1006 m. supernovą mini stebėtojas iš Jemeno, o taip pat kinų ir japonų šaltiniai. Keli arabų šaltiniai nurodo objekto stacionarumą. Marokiečio Ibn Abi Zar‘o (m. apie 1326 m.) arabų šaltiniais besiremiančiame liudijime minimas jos matymas dieną („Ji pasirodė prieš nusileidžiant saulei...“). O neseniai vokiečių mokslininkai surado anksčiau astronomų neaptartą Avicenos fragmentą, kuriame galimai minimas šios supernovos sprogimas (daugiau apie tai intarpe dešinėje >>>>).

973 m. Tailap Čalukya iš Kalyani šakos nugalėjo Raštrakuta dinastiją ir atstatė Kalyana valdžią Karnatake. Pietuose išskirtina Čola karalystė, kurios garsiausias valdovas buvo Radžaradža I. 1009 m. Tandžavure baigta statyti Šyvos šventykla. 1007-1008 m. Satyaaraya Čalukya Hotturo įrašai aprašo mūšį tarp Čolų ir Čalukya. Nandedo rajone yra daugiau nei 40 Kalyani Čalukya įrašų akmenyse. Gudžratą valdė antrasis Solunkų karalius Čamundradžas. Biharą ir Bangalą valdė budistų karalius Mahipala I. 1000 m. Mahmudas iš Gazni įveikė Pešavaro Hindušahi karalius bei Multano musulmonų tikėjimo valdovą. Per 25 m. jis surengė 17 žygių. Tai buvo pilitinio neatabilumo ir chaoso laikotarpis.

4. Garsiausia istorijoje supernova sprogo 1054 m. liepos 4 d. Tauro žvaigždyne. Ji minima kinų užrašuose bei Amerikos indėnų įrašuose. Po sprogimo buvo anksti rytais; ir labai arti jos buvo Mėnulio pjautuvas. Dienos metu matėsi 23 d., o viso – 20 mėn. 1731 m. supernovos likučius (M1) aptiko Džonas Bevis, o taip pat, nepriklausomai nuo jo, Charles Messier. Jie vadinami Krabo ūku. SN1054: Crab nebula

1052 m. Samesvara I (Ahamavalla) iš Čalukya dinastijos nugalėjo čolaną Radžadhidžarą. Vėliau Radžendra II užėmė susilpnėjusios ir toliau silpnėjančios Čola dinastijos sostą. Jis pasižymėjo intelektualų globa. Jam valdant atsirado Gadago architektūros stilius, buvo pastatyta apie 50 šventyklų, ant kurių kolonų galėjo būti užrašyta apie supernovą. Pietryčių Indijoje Radžradža Narendra iš rytinės Čalukya šakos rūmuose laikė poetą Nannaya Bhatta, kurio garsių sanskrito tekstų vertimai yra telagų literatūros paveldu. Udždžainą 1010-1052 m. valdė Bhodža, o Delį valdė Narsinghas. Apie 1050 m. satelitinę valstybę Kanaudže įsteigė Raštrakutasas. Gudžratą valdė Bhimdevas I iš Solanki dinastijos. Pala dinastijos valdytoju buvo Vigraha Pala III. Istoriką Džayamkondarą nuo supernovos teskyrė viena karta ir jis galėjo apie ją girdėti. Tačiau galimų paminėjimų paieškos nebuvo sėkmingos.

5. 1181 m. rugpjūčio 6 d. supernova sušvito Kasiopėjos žvaigždyne ir buvo vos blyškesnė už Siriją. Buvo matoma 185 d. Daugiausia stebėjimų yra Japonijoje ir Kinijoje.

12 a. paskutinysis ketvirtis buvo nestabiliausias Indijos istorijoje. Pirma, kelis kartus buvo įsiveržęs Muhamadas Ghori. Nors pirmame mūšyje (1191 m.) Prithviradžas Čauhanas įveikė jį, Ghori pergalingai sugrįžo kitais metais. Toliau, 1187 m. subyrėjo didžioji Čalukyanų dinastija. Indijos mietuose sumaištis tęsėsi tol, kol Yadavai iš Deogiri, Kaktijai iš Varangalo ir Hoysalai iš Beluro pasidalijo imperiją. Trečia, Tughan Chanas nugalėjo Sena karalių Laksmaną ir pasėkoje buvo sunaikintas Nalanda universitetas, sudeginta milijonai knygų.

Muhamadas Ghori paliko prižiūrėti Indiją buvusį vergą iš Turkistano Qutab-ud-din Aibeką. Tasai 1206 m. pradėjo Vergų dinastiją, užkariavo daugelį karalysčių: Malwą, Sindą, Ranthamborą, Adžmerą, Džalorą, Nagorą, Gwaliorą, Kanaudžą, Bararasą ir Badauną. Tais laikais pastatytas Qutabo minaretas Delyje.

Yadavai iš Deogiri dominavo Indijos pietuose. Maratų kalba įgavo oficialios kalbos statusą. Tais laikais 1181 m. supernovą galėjo stebėti didysis matematikas ir astronomas Bhaskaračarija (1114-1193).

6. 1572 m. lapkričio 11 d. supernova sprogo Kasiopėjos žvaigždyne ir tapo trečiu ryškumu šviesuliu nakties danguje greta Mėnulio ir Veneros. Ji spindėjo beveik 15 mėn. Ją užfiksavo kinai, korėjiečiai ir europiečiai, tačiau geriausiai žinoma kaip Tycho supernova. Jos liekanos 20 a. 7-me dešimtm. Identifikotos kaip radijo šaltinis 3C10.

Akbaras valdovu tapo būdamas 14 m. amžiaus ir 1556 m. Delyje atstatė Mugalų valdžią; jam valdant Mugalų imperija pasiekė savo šlovės viršūnę. Akbaras rūmuose išlaikė astronomą. Stabilus laikotarpis leidžia tikėtis, kad ši supernova gali būti užfiksuota. Pirmajame mūšyje (1572 m.) Rana Pratapas laimėjo prieš Akbarą, tad su šio įvykio paminėjimu galima tikėtis ir supernovos paminėjimo.

Vidžaynagaro imperijos žlugimas 1565 m. dėl bendrų bahamanių karalių veiksmų buvo dar vienu liūdnu įvykiu. O maratų poetui Sant Eknatui supernovos pasirodymo metu buvo apie 50 m. ir jo kūryboje gali būti jos atspindžių. Jis džal-samadhi pasitiko 1599 m.

7. Garsioji Keplerio supernova (šiauriau Skorpiono uodegos) buvo regima vienerius metus nuo 1604 m. spalio 9 d. (taip pat žr. >>>>>) Jos ryškumas siekė Jupiterio ryškumą. Įdomu tai, kad jos pasirodymo metu Jupiteris, Saturnas ir Marsas buvo mažiau nei 5^o nuo jos – ir spalio mėnesį vakaruose švytėjo tasai ketvertas. Akbaro įpėdinis Džahangiras Mugalų imperijos valdovu tapo 1605 m. Paskutinius Akbaro valdymo metus temdė sveikatos sutrikimai bei nuolatiniai sukilimai. Tad tikėtina, kad kai kuriuose tekstuose šią supernovą galėjo paminėti kaip bloga lemiantį ženklą.

Apibendrinimas:

Metai	Vikram sanvat	Šalihavan Šak	Hidžri San	Žvaigždynas	Ryškumas	Iškilūs asmenys	Minėta
185	242	108	Kentauras	Venerą	Satavahanų din., Vasudeva (Kušanas)	Kinijoje
393	450	316	Skorpionas	Marsą ar Jupiterį	Vikramaditya Čandragupta II, Vakataka din.	Kinijoje
1006	1063	929	428	Vilkas	Venerą	Kalyani Čalukyas	Arabai; kinai, japonai, Europa
1054	1111	977	476	Tauras	Venerą	Somesvara I, Bhodžas, Nayanna	Kinai, indėnai; arabai, japonai
1181	1238	1104	603	Kasiopėja	Tarp Sirijaus ir Saturno	Yadavas, Bhaskaračarya	Kinai, japonai
1572	1629	1495	994	Kasiopėja	Kaip Venera Akbaras, Rana Pratapas, Sant Eknatas	Tycho Brahe
1604	1661	1527	1026	Gyvatnešis	Tarp Sirijaus ir Jupiterio	Džahangiras	Johanas Kepleris

Kitos galimos supernovos:
2241 m. pr.m.e. – abejotinas paminėjimas;
352 m. pr.m.e. – kinai („pirmasis tokio pobūdžio paminėjimas“);
369 m. – kinai;
386 m. – kinai (Šaulys);
1592 m. – korėjiečiai (tikėtina, kad nova);
1680 m. – Flamsteed (Kasiopėja)

Pastaba: Indijoje buvo du pagrindiniai kalendoriai: Vikram sanvat (nuo 57 m. pr.m.e.) ir Šalihavan Šak (nuo 78 m.) Pateikiamas ir musulmonų Hidžri San kalendorius.