|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Kijevo paslaptys
Kijevas toks miestas, kad už kiekvieno posūkio laukia nauja paslaptis, kurią reikia atskleisti.
Ir vis tik įspūdingas paminklas yra tik 20 a. pradžios tai Chimerų rūmai, įsikūrė kalvos šlaite Banko gatvėje
(nr.10). Tai privati Ukrainos prezidento rezidencija, kurią puošia fantastinės būtybės, mitologinės ir tikros.
Juos 1902 m. pastatė architektas Vladislavas Gorodetskis, o pagal jo priešinius chimeras sukūrė italų
skulptorius Elio Sala. Undinės varžosi dėl vietos su pabaisiškomis rupūžėmis, delfinais ir krokodilais.
Išsipūtęs šamas, atrodo, praris kiekvieną praeinantį. Raganosių galvos formuoja atbrailas, visus sustingę
peraugę driežai, o cementiniai ereliai tiesia sparnus. Tai buvo pirmasis cementinis pastatas Kijeve, tačiau jo
pilka spalva nekrenta į akis, nes jas traukia kiti dalykai. Nenuostabu, kad ir vidus išpuoštas taip, kad atvėpsta
žandikaulis. Visas namas atrodo tarsi iš psichodelinio sapno. Pasakoja, kad šiam namui įkvėpė iš meilės
nusižudžiusi architekto duktė, o vandens būtybės simbolizuoja dukterį upės dugne. Ukrainos folklore
laikoma, kad nusiskandinusios moterys virsta undinėmis (rusalki).
Kita architektūrinė keistenybė yra namas su verkiančiu kenčiančios moters veidu, esantis Liuteronų gatvėje
(nr. 23). Lyjant lietui, vanduo bėga jo akmeniniais skruostais, dar labiau sustiprindamas raudojimo efektą.
Tačiau pradėti reikėjo nuo Aukso vartų, kadaise buvusių pagrindiniu įėjimu į miestą, kuriuos 1017 m.
pastatė Jaroslavas Išmintingasis, siekdamas, kad jie nurungtų bet kurį Bizantijos imperijos statinį. Vietinių
vadinami dangaus vartais. Anot legendos, miestą apsupus bebaimės pečenegų genties kariams,
Jaroslavas sudarė sandorį su Mergele Marija, kad, jei ji padės apginti miestą, jis Aukso vartuose įrengs jos
garbinimo vietą. Jis laimėjo mūšį, - ir dabar vartai puikuojasi Viešpaties Apreiškimo cerkvės aukso kupolu.
Askoldo kapas žymi 9 a. mūšio tarp garsiausių miesto sūnų vietą. Tris kilmingi broliai su seserimi atplaukė į
čia, kad įkurtų miestą, kuris buvo pavadintas vyriausiojo iš brolių, Kie, vardu. Jo sūnūs Askoldas ir Diras
paveldėjo miestą. Tačiau 882 m. valdžią uzurpavo Olegas, nužudęs brolius dešiniame Dniepro krante.
Askoldo kapo tapo A. Verestovskio (1814-62) populiarios tokio pat pavadinimo operos tema.
Krešatiko gatvės rajone verta žvalgytis į dangų, nes čia dažnai stebimi keisti reiškiniai ore. Taip pat
kalbama, kad tarybiniais laikais kasant gatvę buvo rastas apie 3 m ilgio sidabrinis cilindras, kurį išsivežė
valdžia ir daugiau apie jį nebuvo girdėta. Spėliojama, kad jis gali būti nežemiškos kilmės.
Andriejus gatvės (atseit, čia prieš 2000 m nusileido Šv. Andriejus) nuolydyje yra Michailo Bulgakovo
(1891-1940) gimtasis namas, o taip sakoma, kad šia gatve mėgo vaikštinėti N. Gogolis (1809-52). Šių dienų
paslaptis joje yra Ričardo Liūtaširdžio pilis, kurios finansavimą 1904 m. finansavo verslininkas D. Orlo, kuris,
vienok, buvo po kelių metų nužudytas paslaptingomis aplinkybėmis. Jo našlė žmona bandė išnuomoti pilį,
tačiau kiekvienąkart jos atsisakydavo dėl paslaptingų garsų joje. Pilis tuščia iki šiol.
Beveik centre, puikiame parke randasi Kijevo-Pečioros Laura (grubiai verčiant, Kijevo olų vienuolynai).
Pirmą olą 1051-ais išrausė vienuolis Antonas. Jį netrukus apsekė daugybė pasekėjų. 1990-ais jis įtrauktas į
UNESCO paveldo sąrašą. Atsiliepimus ir pastabas galite palikti
pagrindinio san-taka station puslapio gale. Papildomai skaitykite:
|
Kunigaikščio Vladimiro milžiniška skulptūra stūkso Vladimiro kalno parke. Jis buvo pagoniškas Kijevo
valdovas nuo 980-ųjų ir aukojo žmones slavų dievams Perunui, Horsui ir Dažbogiui, tačiau pajuto sąžinės
graužimą ir Kijevas priėmė krikščionybę ir už tai buvo kanonizuotas. Tačiau gražios krikščionės rankos
siekimas irgi galėjo tam pasitarnauti. Sakoma, kad jis atsisakė vykti pas blaivininką islamo ambasadorių,
pasakydamas, kad Gėrimas yra rusų džiaugsmas.
