|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Žemės kolonizacijos dalyviai
Senovės legendos bei istoriniai šaltiniai (kaip Biblija, Ramajana, Mahabharata, rusų šaltiniai ir kt.)
pateikia daug užuominų, kad, atseit, kadaise atskrido kažkokie žmonės iš žvaigždžių, kurį laiką nugyveno
Žemėje ir vėl išskrido į žvaigždes.
Suakmenėję žmonių basų ir apsiavusių kojų atspaudai greta dinozaurų
pėdsakų randa geologiniuose sluoksniuose (žr. 10 keistų radinių
o taip pat >>>>> ).
Iš to galima spėti, kad žmonės Žemėje gyvena jau labai nuo
seno arba ją lankė gilioje senovėje (apie tai žr. >>>>> ).
Ir štai Toljačio ufologai, vadovaujant Tatjanai Makarovai, regresinio transo metu netikėtai susidūrė būtent su
tokiais faktais. Jo dalyviai prisimena gyvenimo ypatybes kitose planetose ar erdvėlaiviuose, - tačiau kitokioje
Pvz., 20-metis dalyvis vardu Ivanas, perkeltas į laiką, kuris buvo 5 m. iki jo gimimo, staiga pasijuto esąs
kosminiame laive, kuriuo skridę atrodė beveik kaip žmonės, tik apsirengę skafandrais su šalmais. Ivanas
juto esąs tokiu kaip kiti ir lygiu jiems. Tačiau vėliau jis nemokėjo ar nepanoro perteikti savo perėjimo į
žmogiškąją savo būtį momentą ir atsisakė dalyvauti kituose seansuose. Beje, Ivanas nuo vaikystės kiek
skyrėsi nuo kitų vaikų, tad tyrinėtojai spėja, kad jo prigimtis tik pusiau žmogiška.
Kitą dalyvę Olgą į Žemę pasiuntė su kažkokia misija, kurios esmė kažkaip parengti žmones naujiems
santykiams, kitokiam gyvenimui, - tai įvyks netrukus ir tai suplanuota. Olga irgi kiek skiriasi ji nekomunikali ir
labiau mėgsta bendrauti su gyvūnais.
Neretai dalyvių pasakojimuose pasitaiko dalyvavimo Žemės kolonizavimo gilioje senovėje motyvai.
Pvz., Sergejus apsako apie Rusijos Šiaurės gyventojų susitikimą su disko formos skraidymo aparato
pilotais, įvykusį prieš tūkstantį metų. Sergejui atrodė, kad tai netikra, nes atviros pilotų vietos švytėjo. T.
Makarovai ir jos kolegai pavyko atrasti paminėjimą, kad Šumero civilizaciją įkūrę ateiviai savo odą tepdavo
antiseptiniu tepalu, sukeliančiu nežymų odos švytėjimą.
O štai Jevgenijus prisiminė apie savo gyvenimą senovės slavų gyvenvietėje. Ta tauta iš lūpų į lūpas
perdavinėjo prisiminimus apie protėvius, nusileidusius iš dangaus kvazigyvais kokoniškais aparatais. Vienu
tų protėvių buvo ir pats Jevgenijus, tik jis priklausė trečiai kolonizacijos bangai. Jo nuostabai kolonizuojama
vieta atrodė taip: tai buvo apvali sala, kurioje visąlaik buvo diena, salą supo pusiau kanalas, pusiau jūra, nuo
kurios nusitęsė 4 žemynai. O kitą planetos pusę, jis jautė, dengė ledai ir sniegynai. Taigi ne kitaip tai
Hiberborėja!
Papildomai skaitykite:
|
humanoidinėje bendrijoje. Ir tai nebuvo kontaktuotojai, o paprasti miestiečiai, tik smalsūs ir neretai skeptikai tuo klausimu.
