|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Al Bielek kalba
Taip pat skaitykite: Filadelfijos eksperimento ryšis su Montauko projektu Pateikiame santrumpą Al Bielek kalbos, pasakytos 1990 m. sausio 13 d. NSO konferencijoje Dalase. Parengta pagal pilną kalbos tekstą, C. Tippen atkurtą iš video įrašo. Kalba buvo gana ilga apie 30 puslapių. Pasisakymas baigėsi gausiais klausimais ir atsakymais, kurių šioje santraukoje nenaudojome (paminėsiu tik užsimintą vieną įdomią pastabą, kad 1983 m. Al Bielek vienu metu buvo dviejose vietose). Filadelfijos eksperimentas
Anglijos "EMI Thorn Corp" 1983 m. sukūrė filmą "Filadelfijos eksperimentas", o 1984 m. rugpjūtį
ketino parodyti JAV. 3 d. iki premjeros gavo laišką iš vyriausybės, kad ji nenori, kad filmas būtų
rodomas. Tačiau kompanija nusprendė neklausyti patarimo, nes viskas jau buvo suplanuota.
Tad filmas buvo parodytas keliose JAV vietose. Netrukus į Angliją atėjo ir antras laiškas, kad
nenorima, kad filmas būtų rodomas. "EMI Thorn" negalėjo nekreipti į jį dėmesį ir pranešė
JAV vyriausybei, kad ji turės filmo rodymą nutraukti teismo sprendimu. Ši atsakė, kad "bus" ir gavo
teismo potvarkį uždraudžiantį rodyti filmą JAV. Tik po dviejų metų "EMI Thorn" atsikovojo
teisę rodyti filmą JAV.
Tikroji jo pradžia buvo 1931-32 m. Čikagoje. 2-3 dešimtmečiais populiariojoje mokslinėje literatūroje
daug rašė apie nematomumą ar net teleportaciją. Apie 1931-uosius kai kurie nusprendė, kad jau
laikas kažką daryti ta linkme ir susirinko Čikagos universitete. Tarp jų buvo
Nikola Tesla, John
Hutchinson ir Kirtenauer (iš Austrijos kilęs fizikas). Grupė atliko nedidelį tyrimą. Vėliau projektas
buvo perkeltas į Prinstono Pažangaus mokymo institutą.
Institutas buvo įkurtas 1933 m. Vienas pirmųjų pakviestųjų buvo Albertas Einšteinas, likęs jame iki
pat mirties. Kiti žymesni žmonės buvo
John von Neumann
(kilęs iš Vengrijos) ir prieš tai 4 m. dėstęs
Vokietijoje. Verta paminėti, kad tarp tuo metu bendravusių su Neumann buvo ir
Davidas Hilbertas, -
matematikas, įvedęs į matematiką vieną egzotiškesnių objektų, dabar vadinamų
Hilberto erdve. Jis
1933 m. JAV prezidentu tapo Ruzveltas ir jis savo draugą
N. Tesla paskyrė "Filadelfijos
eksperimento" vadovu. 1936 m. įvyko pirmieji ir dalinai sėkmingi aparatūros bandymai ir jais Karinis
jūrų laivynas labai susidomėjo ir projektas buvo išplėstas. Į komandą įsiliejo Gustave le Bon, o apie
1940 m. Clarkston. Institute buvo daroma daug darbų ir tik Einšteinas žinojo apie visus.
Pradinis projekto tikslas buvo aplink objektą sukurti jį paslepiantį lauką.
Teslai vadovaujant 1940 m.
pasiektas pirmas realus efektas. Tai buvo nedidelis laivelis, kuriame nebuvo žmonių. Laive buvo
patalpinta speciali įranga, kuriai maitinimą tiekė du greta buvę laivai. Jei kas nors vyktų ne taip,
buvo numatyta nukirsti kabelius arba paskandinti laivą. Bandymas pavyko, laivas tapo nematomas.
Projektas buvo įslaptintas, gausiai finansuojamas ir pavadintas "Vaivorykštės projektu".
Būtent tuo metu buvau į jį priimtas. Du žmones, turinčius mokslinį pasiruošimą, Karinis jūrų laivynas
pasiuntė, kad praneštų apie darbus. 1941 m. sausio mėn. Jūrų laivynas nusprendė, kad aš su broliu
turime atlikti karinę tarnybą laivyne. Tai truko iki 1942 m. sausio mėn., kai grįžome prie projekto. Per
tą laivą
Tesla buvo gavęs laivą bandymams. Buvo sukurti trys RF transmiteriai. Magnetinės vijos
sukurdavo stiprų magnetinį lauką. Buvo naudojamos keturios jų.
Čia priminsime, kad 1923 m. Tesla buvo padaręs pranešimą spaudai, kad kalbasi su nežemiečiais.
Tesla turėjo ir kitą laboratoriją su transmiteriu. Dirbę su juo žmonės sakė, kad jis beveik kiekvieną
dieną su kažkuo kalbasi, kažkuo, ne iš mūsų planetos. Kaip bebūtų, tuo metu Tesla nuėjo pas Jūrų
laivyno vadovybę ir pasakė:
Neumann perėmus projektą, į jį buvo įtrauktas T. Townsend Brown, kuris iki tol dirbo NSI srityje
bandydamas įrodyti, kad daiktus galima perkelti aukštos įtampos elektrostatiniais laukais
(daugiau apie tai >>>>> ).
"Filadelfijos eksperimente" jis kūrė specialų radijo bangų transmiterį ir bokštą antenoms. Projektui
reikėjo rasti naują laivą ir apie 1942 m. birželį-liepą buvo išsirinktas DE-173, vėliau pakrikštytas
"Eldridge" pavadinimu. 1943 m. sausio jis buvo parengtas bandymams. Per 1942 m. buvo surinkta
ir komanda iš savanorių, 33 žmonių. Ji buvo 3 mėn. specialiai apmokoma Grotono Pakrantės
apsaugos akademijoje.
Neumann netikėjo, kad čia yra problema su personalu.
Mes tikėjome Tesla ir nuolat sakėme apie tai
Neumann. Jis nusprendė padaryti pakeitimus įrangoje ir įrengė trečią generatorių. Tačiau su juo
buvo problemų, nes nepavykdavo visų trijų sinchronizuoti. Apie birželio vidurį trečias generatorius
ėmė visai streikuoti. Neumman nusprendė jį išmontuoti.
Bandymas įvyko liepos 20 d. Laivas nematomas išbuvo apie 15-20 min. Ir tada prasidėjo rimtos
problemos. Laivo įgula buvo dezorganizuota, blaškėsi ir vėmė. Jūrų laivyno pareigūnai liepė surinkti
naują komandą. Neumann prašė laiko prpblemos spendimui. Tačiau Jūrų laivynas paskyrė
eksperimento datą, 1943 m. rugpjūčio 12 d. Viesiems teko dirbti dieną ir naktį darant pakeitimus.
Jūrų laivynas patikslino, kad jam nereikia visiško nematomumo, pakanka, kad laivas nebūtų
matomas radarams.
Atėjo lemiama rugpjūčio 12 d. 60-70 sekundžių viskas vyko gerai. Laivas nebuvo matomas
radarams. Tada žybtelėjo žydras blyksnis ir laivas visiškai išnyko.
Neumann supanikavo.
Po 4 val. laivas vėl atsirado uoste, tiksliai toje vietoje, kurioje buvo. Kažkas aiškiai buvo blogai.
Antenos konstrukcija buvo sugadinta. Keli žmonės buvo "įkalinti" pliene, kiti buvo visai pakvaišę, kai
kurie jų degė (kaip Biblijos krūmas). Nepaveikti buvo tik buvę žemiau denio tarp jų ir aš su broliu.
Čia įdomiausia mes peršokome pro bortą tikėdamiesi įkristi į vandenį. To neįvyko, mes "įkritome" į
1983 m. rugpjūčio 12 d. kito projekto, Montauko, teritoriją šiapus tvoros, saugomos sargybinių,
šunų ir malūnsparnių. Mes iki tol buvom nematę malūnsparnio. Ir iš jo mus pastebėjo, apsauga
sučiupo ir nuvedė žemyn laiptais pas
von Neumann. Jis paklausė, kas mes. Buvome kiek sukrėsti,
nes ką tik jį, dar jauną, palikome 1943-iuose ir dabar regime seną. Jis mums paaiškino, kas vyksta,
nes viską žinojo. Jis mums sakė vyrai, turite grįžti atgal ir išjungti įrangą, sumontuotą "Eldridge",
nes jie iš čia negali jos valdyti. O nutiko tai, kad vyksta du eksperimentai laike, tiksliai 40 m.
intervalu, ir susidarė anga hipererdvėje, kuri įsiurbė "Eldridge".
Ir mums pasisekė, sakė jis, nes jūs iššokote pro bortą, o kiti įgulos nariai vis dar denyje, įkalinti laivą
supančios energijos burbule. Ir tas burbulas plečiasi ir pradeda kelti problemą, nes neaišku, kokį
dydį pasieks, jei nebus išjungtas. Tai kažkas, kas yra nežinoma, tapo nevaldoma ir nėra kito būdo,
kaip išjungti lauko generavimą iš "Eldridge". Ir jis mus išsiuntė atgal. Ir mums teko imtis kirvių
kapojant viską, kas papuolė po ranka. Ir tada generatoriai išsijungė ir lėtai viskas grįžo į normalias
vėžes. Mano brolis nusprendė (o iš tikro jam buvo liepta) grįžti į 1983 m. ir vėl iššoko pro bortą.
4 d. vyko pasitarimas dalyvaujant
von Neumann, Le Bon, Hal Bowen ir Batcheror kartu su daugybe
kitų žmonių. Tad jie nusprendė atkurti įrangą ir atlikti dar vieną bandymą, tačiau šįkart be žmonių. Ir
spalio pabaigoje, naktį, 22:00 įranga buvo įjungta ir laivas akimirksniu dingo. Pasakojama, kad daug
žmonių 10-15 min. jį matė Nolforko uoste, o tada jis vėl atsirado Filadelfijoje. Įranga jau buvo
išjungta, o pusė jos buvo dingusi. Jūrų laivynas nusprendė nutraukti projektą. "Eldridge" buvo
pertvarkytas, pavadintas "Liūtu" ir atiduotas Graikijai.
Tiesa, reikia paminėti vieną keistą incidentą. 6 d. iki lemiamo bandymo rugpjūtį, virš "Eldridge" buvo
pastebėti trys NSO. Matyt jie stebėjo. Dar daugiau, vienas tų NSO buvo įsiurbtas kartu su "Eldridge"
į hipererdvę ir atsidūrė Montauko požemiuose. Vėliau jis buvo demontuotas.
Sugrįžtant, eksperimentas privalėjo būti atliekamas rugpjūčio 12 d. Mat Žemė turi savo biolauką, ir
jų pikas yra kas 20 m. būtent rugpjūčio 12 d. (1943, 1963, 1983)
Uždarius projektą,
von Neumann persikėlė į Los Alamos, kur kartu su Oppenheimer'iu kūrė atominę
bombą. 1947 m. Jūrų laivynas nusprendė atnaujinti "Vaivorykštės projektą". Tačiau aš buvau
iškviestas į Los Alamos ir perkeltas į Camp Hale kartu su Vannevar Bush. Turėjome ištirti 1947 m.
prie Aztec (Niu Meksikas) sudužusį NSO. Kitais metais sudužo dar vienas ar du. 1949 m. vienas
liko sveikesnis ir jo įgulos vienas narys, pavadintas "EBE-1" liko gyvas. Jį pagavo ir tyrė. Buvo apie
3 pėdų ūgio, neaiškios lyties. Kraujyje turėjo chlorofilo ir naudojo Saulės šviesą. Jį labai saugojo,
nes jis ne tik galėjo bendrauti telepatiškai, bet ir pereiti kiaurai sieną. Tad didesnįjį laiką jį
laikė Faradėjaus narve. Jis mirė maždaug po pusantrų metų ir perdavė daug informacijos.
Pasakojama, kad jis von Neumann'ui ir V. Bush'ui perdavė tranzistoriaus veikimo principus.
Neaišku, ar tai tiesa, nes "Bell Labs" jau buvo pranešę apie tranzistoriaus išradimą 1947-ais. Tačiau
tai buvo kitokio tipo tranzistorius, pagamintas iš germanio rutuliuko su "kačių ūsais". Ir dar
paaiškino, kas blogai yra su "Eldridge". Laivas galėjo grįžti, nes turėjo Nulinio laiko generatorių
(sukurtą Tesla).
Laivo įranga buvo sugadinta, tačiau Nulinio laiko generatorius sugebėjo gražinti
laivą į jo laiką.
Tačiau
von Neumann nustatė, kad penktasis yra taipogi laikas. Jis yra sukinys, vektorius,
besisukantis apie pirminį vektorių, reiškiantį laiko tėkmę ir kryptį. Tėkmė nėra materialus daiktas. Iš
tikro, mes nejuntame laiko, tačiau jis teka vienodu greičiu. O apie jį sukasi kitas vektorius, kuris
mums nedaro įtakos,
jei viskas vyksta kaip įprasta.
Kiekvienas žmogus savo laiko kontekste turi duotą prisirišimų aibę ir neišeina iš savo konteksto,
jei viskas vyksta kaip įprasta. Tačiau "Eldridge" eksperimento metu galia buvo tokia didelė, kad
pažeidė laiko sukabinimus tiems įgulos nariams, kurie buvo tiesiogiai paveikti tos galios, t.y. laivo
denyje. Jie prarado laiko sąryšius su savo laiko kontekstu. Kol laivas buvo hipererdvėje ir
generatoriai veikė, jie buvo išlaikomi lauke. Kai tik laivas grįžo, prasidėjo problemos. Kai laukai
suiro, asmenys be laiko sąryšių, pradėjo "plaukioti". Kai kurie visai "išėjo iš realybės", kiti blaškėsi
greta, o kai kuriems nepasisekė, nes jie materializavosi kietose medžiagose. O kai kurie visai
negrįžo!
Taigi, projektas buvo įslaptintas, o jo pavadinimas pakeistas į "Phoenix". Buvo atlikta daug
medicininių tyrimų bandant nustatyti, kaip žmogaus kūnas reaguoja į stiprų (elektro)magnetinį lauką.
Sakoma, kad problemos buvo išspręstos.
Kas nutiko man su broliu? Brolis persikėlė į 1983-iuosius, prarado laiko sąsają ir ėmė sparčiai senti.
Jis mirė po kelių dienų. Jūrų laivynas nusprendė, kad aš daugiau nereikalingas ir ištrynė atmintį,
sukūrė naują legendą ir aš tapau Al Bielek. Tik 1988 m. sausio mėn. man pradėjo grįžti atmintis. Parengė Cpt.Astera's Advisor Papildomai skaitykite:
|
pirmasis matematiškai apibrėžė daugiamates realybes, daugiaplanę erdvę.
Jūrų laivyno atsakymas buvo, kad data yra paskirta ir atidėti negalima. Vyksta karas. Padaryk, kad
tai veiktų. Paskirta data buvo 1942 m. kovas.
Ir 
Žmonės ne tik gimsta, bet gimsta tam tikrame laiko kontekste, yra surišti su juo. Iš tikro mes
gyvename ne trimatėje visatoje. Mes gyvename penkiamatėje visatoje. Ketvirtas ir penktas
matavimai yra LAIKAS. Ketvirtą matavimą gerai apibūdino Einšteinas ir kiti. Penktojo matavimo
idėja atsekama į 1931 m. P. D. Aspinski knygoje "Tertium Organum" pateikė naują visatos modelį. Ir
jame minėjo penkis mūsų realybės matavimus. Ketvirtą pavadino laiku, tačiau penktojo taip ir
neįvardino.
