Kas buvo Hubble?  

Henrietta Swan Leavitt (1868-1921) – amerikiečių astronomė, atradusi priklausomybę tapo cefeidžių (kintamųjų žvaigždžių) šviesumo ir periodo.

Jaunystėje susirgo sunkia liga, dėl kurios liko beveik kurčia. Tačiau 1893 m. jai pavyko įsidarbinti Harvardo koledžo observatorijoje E.Č. Pikeringo asistente. Nuo 1902 m. užsiėmė fotoplokštelių su žvaigždžių nuotraukomis katalogo tvarkymu. Ji atrado per 2400 kintamųjų žvaigždžių (daugiausia Magelano debesyse ir pagal Arekipo observatorijos Peru nuotraukas). Jos nustatytas dėsningumas cefeidžių klasei suteikė galimybę nustatinėti atstumus iki žvaigždžių. Taip pat kartu su Pikeringu sukūrė žvaigždžių spindėjimo standartą, pripažintą 1913 m.

Mirė nuo vėžio. Jos garbei pavadintas asteroidas 5383 bei Mėnulio krateris.
Gyva būdama nesulaukė tinkamo pripažinimo, tačiau po jo sminties E. Hablas panaudojo jos atrastą cefeidžių dėsnį kartu su spektro poslinkiu nustatymui, kad mūsų Visata plečiasi.
Nežinodamas, kad ji mirusi, švedų matematikas M. Gosta Mittag-Leffler‘is ketino ją pasiūlyti Nobelio premijai fizikos srityje.

Harlow Shapley (1885-1972) – amerikiečių astronomas, kurio pagrindiniai darbai skirti kintančio ryškio žvaigždžių bei mūsų (ir kitų) galaktikos sandaros tyrimams.
Pagal jo pasiūlytą mūsų galaktikos modelį, ji yra sudaro plokščia linzės formos žvaigždžių ir ūkų sistema, kurios skersmuo apie 300 tūkst. švm., o storis – apie 30 švm., su centru Šaulio žvaigždyno kryptimi, o Saulė yra 50 tūkst. švm. nuo centro. Vėliau masteliai buvo patikslinti, tačiau bendroji koncepcija išliko.
Pradžioje klydo dėl spiralinių ūkų, laikydamas juos esančius mūsų galaktikoje, o ne atskiromis galaktikomis, Tačiau vėliau paniro į galaktikų tyrimus. Jis aptiko ir dvi nykštukines galaktikas (Skulptoriaus ir Krosnies žvaigždynuose). Pirmasis panaudojo atstumų nustatymą pagal cefeides, remdamasis 1908 m. astronomės H.S. Livit atrasta priklausomybe tarp šio tipo žvaigždžių šviesumo ir periodo. Išnagrinėjo kintamąsias žvaigždes Magelano debesyse.
1953 m. pasiūlė “skysto vandens žiedo”, dabar vadinamąją “gyvenamąją zoną”, teoriją (H. Strugholdo ekosferų teorija).
Buvo agnostikas, tačiau labai domėjosi religija ir parašė knygą „Mokslas apmąsto religiją“ (1960). Kita vertus, buvo produktyvus rašytojas savo srityje, parašęs daug knygų astronomijos temomis. Žinomas jo pasakymas, kad jam Bibliją labiau patiktų pradėti „Pradžioje buvo vandenilis...“. O vienas jo sūnų, LLoyd‘as buvo matematikas ir ekonomistas, gavęs Nobelio premiją ekonomikos srityje (1981). Jo garbei pavadintas krateris Mėnulyje ir asteroidas (1123), o taip pat galaktikų spiečius Kentauro žvaigždyne.

Tu man rašyk

Tu man rašyk, kaip Grįžulo ratai sukas.
Kaip žemę gaubia baltas rūkas.
Rašyk, kaip gurgžda lengvas kranto smėlis,
Kaip veržiasi į šviesą šaltinėlis…

Tu man rašyk, kaip spindulius saulužė žarsto,
Kaip debesys lietaus lašus išbarsto.
Rašyk, kaip vėjas beldžiasi į tavo langą,
Kaip tolstanti audra į krantą neša bangą...

Tu man rašyk, kaip miestas naktyje užminga,
Kaip gintariniais lapais klevas sninga.
Tu man rašyk, kaip žvaigždės mėnesienoje tviska.
Tu man rašyk. Rašyki apie viską…

Nijolė Griciūnaitė, 1976