|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Mes ne vieniši
"Mes ne vieniši..." šis posakis išplito ne tik fantastinės realybės erdvėje. Ir nors ne kiekvienas išdrįstame tai garsiai pripažinti, tačiau giliai viduje tuo tikime. Norime gauti įtikinamą paaiškinimą apie mus supančius mįslingus reiškinius. Ir jei tikrai manote, kad nieko tokio nėra, kad tai tik keleto paranojikų nesveikos minties padariniai tai šiandien esate dinozauras. O jeigu jie yra, tai iš kur jie ir kokie jų tikslai? Mokslas bandė atsakyti į beveik visus šiuolaikinio žmogaus klausimus ir išspręsti visas jo problemas. Maras? Išgydysim! Aplink tamsu? Išrasim elektrą! Negaliu nuvykti kitur? Nusiųsim SMS žinutę! Per paskutinius du šimtmečius atrasta daugiau nei per likusią žmonijos istoriją. Kai kurie uždaviniai ir problemos išnyko kartu su mūsų protėviais. Tačiau kartu užmiršome, kad didžiąją laiko dalį žmonija neturėjo jokių šiuolaikinių technologijų. Bet mes turėjome Sutvėrėją! Šiuolaikinė civilizacija pritaiko tiek daug "savų" sprendimų, kad pamiršome, kad "mūsų" technologijos iš tikro visai nebuvo mūsų. Leidome mokslui pakeisti Dievą. Mūsų mintijimą galima nusakyti posakiu "deus ex machina" Dievas mašinoje. Tad nieko keista, kad susidūrę su nežinomu reiškiniu, ieškome "mokslinio paaiškinimo". Nesusimąstome, kad yra dalykų, kurių paaiškinti jis negali. Viskas, ką mokslas gali pasiūlyti, tėra mokslinė fantastika. Mes ne vieni... sako astronautas Buvęs JAV astronautas Edgaras Mičelas, 1971 m. Apollo-14" laivu lankęsis Mėnulyje, įsitikinęs - ateiviai egzistuoja ir, dar daugiau, apie tai žino JAV vyriausybė, tačiau tai slepia. Tai jis pareiškė CNN ir paragino Baraką Obamą atskleisti, ką žino JAV. E. Mičelas užaugo Rozvele (Naujosios Meksikos valstijoje), kur, atseit, 1947 m. sudužo NSO su ateiviais. E. Mičelas sako, kad buvo daroma viskas, kad tai būtų nuslėpta. NSO pėdsakas Neabejotinai kažkas vyksta. Kasdien pasirodo nauji pranešimai apie keistas šviesas danguje, pagrobtuosius, straipsniai laikraščiuose ir žurnaluose, pokalbiai TV ir radijo laidose. 50 % apklaustųjų tiki, kad JAV vyriausybė turi "įrodymus' apie ateivius, ir tiek pat, kad ji regėjo juos. Frazė "Mes nesam vieniši..." išsiveržė iš mokslinės fantastikos puslapių - ir tuo dabar arba atskirai ar kolektyviai - tikime. Nepaprastas knygų ir laidų apie keliones į žvaigždes ir svetimuosius populiarumas verčia aiškintis: "Kokia jų kilmė ir tikslas?" O gal vyriausybė tik plauna mums smegenis ruošdama susitikimui? Buvo laikyta, kad mokslas gali paaiškinti bet ką. Šių dienų minties nuostatas galime įvertinti kaip deus ex machina - "Dievas mašinoje". Tad neaiškiems reiškiniams tikimės "moksliško paaiškinimo"... 65-i kalbų apie NSO metai
Skraidančių lėkščių epidemija prasidėjo nuo Keneto Arnoldo, kuris
1947 m. birželio 24 d., skrisdamas
privačiu lėktuvo, matė kažką neįprasta, ką apibūdino kaip kažką panašaus į bumerangus, lengvai
siūbuojančius tarsi upe pasroviui paleisti indai (valtys). Vietos laikraštininkai iškart pakrikštijo juos
lėkštėmis (daugiau apie tai žr. >>>>>).
Ir jau iki liepos pabaigos spaudoje pasirodė per 850 panašių
Robertas Šifferis spėja, kad ta tema nusibodo publikai. Kai kurie ufologai laiko, kad svečiai išvyko į
savo gimtines, tačiau, anot Šiferio, priežastis labiau žemiška: maždaug apie 1973 m. dauguma įsigijo
spalvotus televizorius, į kuriuos dabar žiūri dažniau nei į dangų.
Tačiau 1966 m. prasidėjo antroji fazė žmonių grobimai. Buvo išleista dokumentinė knyga Nutraukta
kelionė, kurioje pasakojama kaip kaime gyvenusią Hillų šeimą, naktį važiavusią automobiliu, persekiojo ir
pagrobė ateiviai (žr. >>>>>).
Ir vėl pasipylė pasakojimai šia tema.
Bet maždaug apie 1995-uosius ir toji tema nusibodo. Tačiau iki tol buvo spėjusi atsirasti nauja: NSO
avarijos. 1950 m. pasirodė knyga Kas slepiasi už skraidančių lėkščių, kurioje pasakojama apie NSO
sudužimą Ruzvele Niu Meksikos valstijoje. Paaiškėjo, kad jos autoriai yra aferistai, ir tema užsidarė. Ir tik 1980 m.
pasirodė Č. Berlitco (kuris jau buvo padaręs sensaciją su
Bermudų trikampiu) kartu su V. Muru parašyta
knyga Ruzvelo incidentas. Ir to jos vėl pasipylė knygų srautas.
Ir tik amžiaus pabaigoje išslaptino dokumentus apie Mogol projektą, kurio metu buvo leidžiami
milžiniški balionai, į viršutinius atmosferos sluoksnius iškeliančią aparatūrą radioaktyvių izotopų po
branduolinių sprogdinimų nustatymui. Vieno tokio baliono gondola ir sudužo prie Ruzvelo, o slaptos
aparatūros liekanas nuvežė į karinę oro bazę.
Kas kuo nori, tas tuo tiki. 1997 m. JAV pasirodė knyga, teigianti, kad visi technologijų pasiekimai nuo
1947-ųjų padaryti Ruzvelo laivo tyrimų dėka.
Papildomai skaitykite:
|
